Krematoriumas vilniečiams vėl kelia aistras – išgirdę apie ketinimus jį statyti Lentvario gatvėje, gyventojai puolė reikalauti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.
Krematoriumo priešininkai taip pat siūlo pasirašyti peticiją, tvirtindami, kad pasirinkta vieta jam yra visiškai netinkama.
Nors aplink gyvenamųjų namų nėra, vilniečiai baiminasi, kad teršalai gali pasklisti po didesnę teritoriją.
Jų nuomone, verslininkai taip pat demonstruoja nepagarbą mirusiesiems, nes šalia nusižiūrėtos vietos palaikams deginti – ne tiktai šiukšlių vežimo įmonė, asfalto gamykla, daugybė apleistų pastatų, bet ir gyvūnų kapinės.
Būstinės ieškoti neverta
Krematoriumą ketinanti statyti bendrovė „Stalita“ nusižiūrėjo Lentvario gatvėje kitos įmonės „Eurovistos“ serviso aptriušusį metalinį angarą. Jį nugriovus išdygtų palaikų deginimo įmonė.
„Stalita“ – mažai kam girdėta bendrovė, registruota Geležinkelio gatvės adresu. Šiuo adresu knibždėte knibžda šimtai įmonių. „Stalitos“ būstinės ten nevertėtų ieškoti. Tiesiog tai registracijos adresas, kuriuo keliauja korespondencija.
Įmonėje vos vienas darbuotojas, ji skolinga „Sodrai“ 16,5 euro. Tai – ir viskas apie bendrovę, kuri ketina imtis palaikų deginimo verslo.
Sprendimas kelia triukšmą
Gyventojų nepasitenkinimą sukėlė Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas nereikalauti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.
Informaciją rengusios bendrovės „Aplinkos vadyba“ direktorius Nerijus Dilba tikino, kad vilniečiams nereikėtų karščiuotis, nes žengti tik pirmieji žingsniai. Gali būti, kad prireiks kelių mėnesių krematoriumo statybos leidimui gauti. Jeigu iš viso jį pavyks gauti.
Kol kas dėl krematoriumo statybos tėra atrankos išvada. Tačiau joje nurodoma, kad tokiam objektui poveikio aplinkai vertinimo nereikia. Tai labiausiai ir kelia nerimą gyventojams.
Nurodoma, kad krematoriumas išdygtų 0,7 hektaro žemės sklype. Nuo jo artimiausia vandenvietė yra už 900 metrų. Teritorija aplink priklauso verslo, gamybos ir pramonės zonai, o artimiausi gyvenamieji namai nutolę 700 metrų.
Planuojamame krematoriume numatomos dvi deginimo kameros. Tiesa, iš pradžių būtų sumontuota tiktai viena. Jos būtų kompiuterizuotos, turėtų įvairias kontrolės sistemas, reguliuojančias kremacijos procesą.
Palaikams deginti skirtos kameros būtų padengtos ugniai atspariomis ir karštį sulaikančiomis plytomis, kurios būtų keičiamos maždaug kas penkeri metai.
Jokių teršalų nebeliktų?
Krematoriumas ketina dirbti viena arba dviem pamainomis. Kiekviena krosnis pritaikyta tik vienam kūnui deginti. Visas procesas nuo palaikų įdėjimo į kamerą iki pelenų supylimo į urną truktų 70–90 minučių.
Tad skaičiuojama, kad per parą būtų galima sudeginti 6 palaikus, o jeigu veiktų dvi krosnys, dvigubai daugiau.
Numatomas metinis kremacijų skaičius veikiant dviem krosnims – 4041.
Dokumentuose tvirtinama, kad dūmų valymo įrenginys atskirtų kenksmingąsias medžiagas. Jis ypač sumažintų pelenų ir dioksinų kiekį. Kai temperatūra pasiektų 850–900 laipsnių, išmetami dūmai būtų papildomai deginami.
Pastebėjo ne vieną klaidą
Nepatenkinta būsima kaimynyste Bališkių gyvenamųjų namų savininkų bendrija Aplinkos apsaugos agentūrai įteikė pluoštą pasiūlymų.
Vietos gyventojai įsitikinę, kad statant tokį objektą poveikio aplinkai vertinimas būtinas.
Jie pastebėjo, kad dokumentuose nėra nė žodžio apie išmetamą azoto oksido kiekį, o jis skleidžia kvapą.
Be to, nors pateikiama informacija apie teršalų valymą, neužsiminta, kokia bus jų koncentracija prieš šį procesą.
Bališkių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas Nerijus Drobavičius sakė, kad neaišku ir kaip bus užtikrintas rūgščių junginių, sunkiųjų metalų neutralizavimas.
Pateikiama net prieštaringa informacija. Pavyzdžiui, vienoje vietoje rašoma, kad gamybinių nuotekų nesusidarys, o kitoje kalbama apie šių nuotekų užterštumą.
Krematoriumo priešininkai pastebėjo ir kitą klaidą: nors projektuojamos dvi krosnys, jų koordinatės, aukštis ir išmetimo angos matmenys yra identiški. Tai fiziškai neįmanoma.
Taip pat dokumentuose nepateikta informacija apie išmetamą bendrą kietųjų dalelių kiekį, klaidingi duomenys apie smulkiąsias kietąsias daleles.
Sužinojo tik iš seniūnės
Peticiją prieš krematoriumą paskelbusį Liudvinave gyvenantį Marių Bendorių labiausiai piktina tai, kad informacija apie tokio objekto statybą buvo slepiama.
Jis apie krematoriumą sužinojo tik iš Panerių seniūnės Boženos Macinkevič laiško.
M.Bendoriaus nuomone, atlikti poveikio aplinkai vertinimą būtina, o su gautais rezultatais turėtų būti supažindinta daugiau kaip pusė Panerių seniūnijos gyventojų.
Degins penktadalį palaikų
Tuo metu specialistai tvirtina, kad vilniečiams vežti kremuoti artimųjų palaikus yra per toli – tenka keliauti į užsienį arba artimiausią krematoriumą Kėdainiuose.
Todėl krematoriumo įrengimas Vilniaus pakraštyje patenkintų vilniečių ir aplinkinių rajonų gyventojų poreikius. Juk 2014 metais iš sostinės ir Vilniaus rajono kremuoti net 679 mirusieji.
Krematoriumo šalininkai prognozuoja, kad iki 2020 metų sostinėje ir Vilniuje būtų deginama apie 20 procentų palaikų. Todėl savivaldybės Miesto plėtros departamentas jau rengia galimų krematoriumo statybos zonų Vilniaus teritorijoje schemą. Netrukus ji bus pateikta svarstyti savivaldybės tarybai.
679
Tiek mirusių Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojų buvo kremuota 2014 metais.
Olandų gatvėje nestatys
Vilniečių protestus sukėlė ir sumanymas krematoriumą statyti Olandų gatvėje.
Vasario 19–22 dienomis atlikus visuomenės nuomonės tyrimą paaiškėjo, kad vilniečiai labiausiai pritaria krematoriumo statybai miesto pakraščiuose, o netinkamiausia laiko vietą šalia Olandų gatvėje esančių Laidojimo rūmų.
Meras Remigijus Šimašius tikino, kad neatsižvelgti į gyventojų nuomonę būtų neteisinga. Kaip rodo apklausa, vilniečiai vis dėlto pritarė krematoriumo statyboms mieste – už jas pasisakė 74 procentai apklaustųjų.
Po šios apklausos savivaldybės taryba sutartinai pasisakė prieš bendrovės „Ritualas“ planus įrengti kremavimo liniją laidojimo rūmuose Olandų gatvėje.
Motyvai neleisti statyti krematoriumo – sklypas yra Pavilnių regioniniame parke ir Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje, sklypo dalis yra Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje, be to, krematoriumui nepritarė vietos bendruomenė.
