„Imkit, skanu. Bijojome, kad bus per anksti, bet, pasirodo, pats laikas“, – ištiesė arbūzo skiltelę agrofirmos „Sėklos“ sėklų padalinio vadovė Liucija Kunigiškytė.
Lietuvoje visiškai paprastame darže augantys arbūzai kelia nuostabą. Skanūs, sultingi. O šiltnamyje netoliese – apvalūs, didžiuliai baklažanai. Tokie tad stebuklai Avilių kaime esančiame augalų veislių tyrimo stotyje.
Mėginimai pasiteisino
Aviliuose agrofirma „Sėklos“ ryžosi bandymams su įvairiomis daržovių veislėmis – tiek tomis, kurių sėklomis jau prekiaujama, tiek visiškai naujomis, kurias dar tik ruošiamasi pasiūlyti daržininkams.
„Dabar žinome ir galima drąsiai teigti, kad ir Lietuvoje visiškai lauko sąlygomis galima užauginti arbūzus, net kai visą liepos mėnesį lyja“, – pasakojo L.Kunigiškytė, vaikščiodama po arbūzų lauką.
Šis daržas tam ir skirtas – atlikti įvairius bandymus, stebėti, kaip mūsų sąlygomis auga įvairios daržovės, kuriomis prekiauja agrofirma „Sėklos“ parduotuvėse.
Kelis kartus per metus į Aviliuose vykstančius mokymus, vadinamus lauko dienomis, atvežami ir parduotuvių darbuotojai – kad apžiūrėtų, susipažintų ir galėtų apie viską papasakoti pirkėjams.
„Turime 20 tiekėjų, atsirenkame iš jų veisles, labiausiai tinkančias auginti Lietuvoje, ir auginame natūraliomis sąlygomis. Ne viskas pasiteisina, tai tokių veislių savo asortimente nesiūlome, bet jei daržovės gerai auga, vadinasi, galime drąsiai prekiauti sėklomis“, – sakė L.Kunigiškytė.
Kas bus pirmas?
Arbūzų lietuviai dar neatrado. Nors galėtų. „Arbūzai nėra populiarūs tarp daržininkų. Nebent vaikai priprašo tėvų, nes jiems įdomu, bet šiaip visi bijo, kad nieko neišeis, arbūzai tik užims vietą darže“, – mintimis dalijosi L.Kunigiškytė.
Tiesa, visai netoli Avilių arbūzai jau augo. Juos augino dabar vienas mėgėjas daržininkas. Jis net buvo išvedęs savo veislę, pavadinimu Sniegė, nes dar augantys arbūzai buvo apsnigti.
„Tačiau šis žmogus užsiiminėjo tik selekcija – turėjo veislę, bet ne sertifikatus, būtinus jai dauginti“, – sakė įmonės „Sėklos“ atstovė.
Arbūzų sėklų Lietuvoje nusipirkti jau galima, tačiau žmonės neskuba jų auginti.
„Tikimės, kad pamatę šiuos arbūzus jie pakeis savo nuomonę. Mes norime, kad žmonės nebijotų auginti arbūzus – jei šios veislės auga bandymų laukuose ir duoda skanų derlių, reiškia jos pasiteisina“, – yra įsitikinusi L.Kunigiškytė.
Kol kas neaišku, kada pirmieji lietuviški arbūzai pasieks parduotuvių lentynas. Turėtų atsirasti drąsuolis ūkininkas, kuris nepabijotų arbūzus auginti dideliais kiekiais.
Tai rizikinga – reikia daigų, didelės priežiūros, yra specialūs reikalavimai ravėjimui. „Darbo nemažai, bet daržininkui mėgėjui tai puiki proga pasipuikuoti“, – sakė sėklų specialistė.
Nuostabą neseniai ji sukėlė ir mokymuose eksperimentiniame lauke dalyvavusioms parduotuvių „Žalia stotelė“ pardavėjoms: „Visos tokios nustebusios buvo, tai aš net nežinau, kokie pardavimai bus kitąmet, kai papasakos visiems, kad liepos pabaigoje ragavo puikaus skonio veislių Zlotowolicy, Janosik, Red Star H. arbūzų“
Lietuviams naujovės patinka
Avilių šiltnamyje gausu ir kitokių daržovių. Tarp ir jų ir didžiuliai apvalūs veislių Barbarea H ir Beatrice H baklažanai.
„Šiemet išbandome šią veislę šiltnamyje, o kitąmet pabandysime, kaip ir arbūzus išauginti lauke“, – pasakojo L.Kunigiškytė.
Lietuvoje baklažanai dar nėra populiarūs, bet daržininkystės ekspertė įsitikinusi, kad tai tik laiko klausimas: „Šios daržovės labai vertingos, dietinės, lietuviai vis labiau mėgsta kepti ant grotelių, čirškinti mėsą lauke, o baklažanai tam puikiai tinka.“
Panašiai į Lietuvą atkeliavo ir bazilikas. „Dar visai neseniai niekas jų neaugino, bet žmonės pradėjo keliauti po Italiją, Ispaniją ir dabar jau pomidorų be baziliko neberuošia“, – aiškino L.Kunigiškytė.
Naujoves lietuviai mėgsta. Kasmet agrofirma „Sėklos“ į savo asortimentą įtraukia apie 20 proc. naujų veislių, o daržininkai jomis mielai domisi: „Praėjusiais metais per televiziją parodėme naujas veisles, tai paskui pardavėjos sakė, kad kilo vos ne panika parduotuvėse – visi kaip išprotėję puolė pirkti.“
Žinoma, apstu ir konservatorių. „Kartais sakai žmogui, kad jau seniai turime naujų, geresnių veislių, bet jie auginą tą pačią 20 metų ir pripažįsta tik ją“, – sakė L.Kunigiškytė.
Žinių dar trūksta
Daržininkystė pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, tačiau negalima pasakyti, kad lietuviai būtų puikūs sodininkai. „Žmonės labai domisi, labai dažnai sulaukiame klausimų. Tad daržininkystė reikalauja tiek mūsų, tiek pirkėjų žinių“, – pasakojo L.Kunigiškytė.
Atrodo, kad kartais išgirdę net patį paprasčiausią dalyką, naujieji daržininkai nustemba. „Anksčiau visi mokėsi iš savo mamų, močiučių. Bet jau mano kartos žmonės užaugo svarstydami: „Kam terliotis su tomis uogienėmis, nueisiu į „Maximą““, mums daržininkystė jau nebuvo įdomi, o dabar reikia vėl visko iš naujo mokytis“.
Informacijos apie įvairias daržoves bei vaisius – apstu. Interneto puslapiai, įvairūs žurnalai, kalendoriai, net kursai. Tiesa, L.Kunigiškytė sako, kad informacijos jūroje nederėtų pasiklysti – nemažai jos yra netiksli bei neteisinga.
„Jei dabar svarstyčiau imtis daržininkystės, išsirinkčiau porą kaimynų, kuriems tai geriausiai sekasi, ir klausčiau patarimų jų. Taip paskui, bėgant laikui ir sukaupus patirties, ateina žinios“, – patarimu dalijosi ji.
