Lietuviai „perspjovė“ suomius – jau kulia išskirtines avižas

Vivijana, Gabi ir Pepi. Žinot, kieno tai vardai? Tai suomiai, čiūčiuodami laboratorijose avižų sėklas, pavadina jas moteriškais vardais. Ne šiaip sau. Mat tai nėra kokios nors įnoringos veislės. Tai – lyg maitintojos, kurios nenori būti lepinamos. Ir iš kurių sėklų sudygusios avižos subrandina gerą, kokybišką, gausų derlių.

Taip imami grūdai kokybės tyrimams.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Taip imami grūdai kokybės tyrimams.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdovežių eiles ties grūdų tyrimo laboratorija sumažino penktadienio lietus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdovežių eiles ties grūdų tyrimo laboratorija sumažino penktadienio lietus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdovežių eiles ties grūdų tyrimo laboratorija sumažino penktadienio lietus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdovežių eiles ties grūdų tyrimo laboratorija sumažino penktadienio lietus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Juos atgabeno ūkininkas Vladislavas Ivanovas iš Šalčininkų rajono.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Juos atgabeno ūkininkas Vladislavas Ivanovas iš Šalčininkų rajono.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Į laboratoriją – bėgte.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Į laboratoriją – bėgte.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Taip paimamai mėginiai iš grūdovežio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Taip paimamai mėginiai iš grūdovežio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Baltymų bei drėgmės matavimo įranga.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Baltymų bei drėgmės matavimo įranga.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės ir taršos tyrimai „Malsenos“ laboratorije.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės ir taršos tyrimai „Malsenos“ laboratorije.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Baltymingumo ir drėgmės rodikliai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kelias. Pirmiausia – kokybės tyrimai „Malsenos“ laboratorije. Baltymingumo ir drėgmės rodikliai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižas auginantis ūkininkas (kairėje) D.Galinis ir A.Noreika.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižas auginantis ūkininkas (kairėje) D.Galinis ir A.Noreika.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kartu su D. Galiniu maistines avižas į elevatorių atgabeno ir jo sūnus Vitalijus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kartu su D. Galiniu maistines avižas į elevatorių atgabeno ir jo sūnus Vitalijus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Baltutis – greta ūkininkų sklypų žemėlapio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Baltutis – greta ūkininkų sklypų žemėlapio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak A.Baltučio, prasti orai gali sumenkinti avižų kokybę. Greta – „Malsena plius“ rinkodaros vadovė Kristina.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak A.Baltučio, prasti orai gali sumenkinti avižų kokybę. Greta – „Malsena plius“ rinkodaros vadovė Kristina.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Gal kas nežino, kaip atrodo įvairių augalų grūdai?<br>A.Srėbalienės nuotr.
Gal kas nežino, kaip atrodo įvairių augalų grūdai?<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tyrimų duomenų protokolas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tyrimų duomenų protokolas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kenkėjai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Grūdų kenkėjai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiemet ūkininkai, laukdami eilėje, kol bus atlikti grūdų kokybės tyrimai, gali į valias prisigerti nemokamai kavos. Ją jiems paruošia barista Guoda – būsima Vilniaus universiteto pirmakursė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiemet ūkininkai, laukdami eilėje, kol bus atlikti grūdų kokybės tyrimai, gali į valias prisigerti nemokamai kavos. Ją jiems paruošia barista Guoda – būsima Vilniaus universiteto pirmakursė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Guoda – būsima Vilniaus universiteto pirmakursė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Guoda – būsima Vilniaus universiteto pirmakursė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiemet ūkininkai, laukdami eilėje, kol bus atlikti grūdų kokybės tyrimai, gali į valias prisigerti nemokamai kavos. Ją jiems paruošia barista Guoda – būsima Vilniaus universiteto pirmakursė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiemet ūkininkai, laukdami eilėje, kol bus atlikti grūdų kokybės tyrimai, gali į valias prisigerti nemokamai kavos. Ją jiems paruošia barista Guoda – būsima Vilniaus universiteto pirmakursė.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Baltutis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Baltutis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Malsena plius“ miltų „vilkikai“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Malsena plius“ miltų „vilkikai“.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Po įmonės teritoriją laksto „ratuotos“ arbuotuotojos.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Po įmonės teritoriją laksto „ratuotos“ arbuotuotojos.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Malsena plius“ vadovas A.Baltutis ir rinkodaros vadovė Kristina.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Malsena plius“ vadovas A.Baltutis ir rinkodaros vadovė Kristina.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Maišuose – tai, kas lieka išvalius grūdus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Maišuose – tai, kas lieka išvalius grūdus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Maistinėms avižoms skirtas atskiras elevatorius.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Maistinėms avižoms skirtas atskiras elevatorius.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Ūkininkas D.Galinis atidaro grūdovežį.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Ūkininkas D.Galinis atidaro grūdovežį.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižos pilamos į specialią duobę, iš kurios patenka į valymo įrangą, o vėliau – į džiovyklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižos pilamos į specialią duobę, iš kurios patenka į valymo įrangą, o vėliau – į džiovyklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižos pilamos į specialią duobę, iš kurios patenka į valymo įrangą, o vėliau – į džiovyklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižos pilamos į specialią duobę, iš kurios patenka į valymo įrangą, o vėliau – į džiovyklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižos pilamos į specialią duobę, iš kurios patenka į valymo įrangą, o vėliau – į džiovyklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižos pilamos į specialią duobę, iš kurios patenka į valymo įrangą, o vėliau – į džiovyklą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Noreika neabejoja, kad maistinių avižų paklausa augs.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Noreika neabejoja, kad maistinių avižų paklausa augs.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Rinkodaros vadovė Kristina.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Rinkodaros vadovė Kristina.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Malsenos“ darbuotojų rūpestis – tinkamai sureguliuoti į valyklą patenkančių grūdų srautą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Malsenos“ darbuotojų rūpestis – tinkamai sureguliuoti į valyklą patenkančių grūdų srautą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Srėbalienės nuotr.
A.Srėbalienės nuotr.
„Malsenos“ darbuotojų rūpestis – tinkamai sureguliuoti į valyklą patenkančių grūdų srautą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Malsenos“ darbuotojų rūpestis – tinkamai sureguliuoti į valyklą patenkančių grūdų srautą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Štai taip atrodo modernus grūdų malūnas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Štai taip atrodo modernus grūdų malūnas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Berods, čia malami kvietiniai miltai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Berods, čia malami kvietiniai miltai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šios akmeninės girnos skirtos pilno grūdo miltams malti. Jos malūne atsirado vos prieš penkerius metus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šios akmeninės girnos skirtos pilno grūdo miltams malti. Jos malūne atsirado vos prieš penkerius metus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak gamybos vadovo – malūnininko Vladimiro Garanžos, malūne malami ruginiai, kvietiniai, spelta miltai, pradedama malti ir grikius.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak gamybos vadovo – malūnininko Vladimiro Garanžos, malūne malami ruginiai, kvietiniai, spelta miltai, pradedama malti ir grikius.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Srėbalienės nuotr.
A.Srėbalienės nuotr.
Apie ką pokalbis? Apie miltų kokybę.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Apie ką pokalbis? Apie miltų kokybę.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Apie ką pokalbis? Apie miltų kokybę.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Apie ką pokalbis? Apie miltų kokybę.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Speciali įranga išpučia lauk juodulių turinčius grūdus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Speciali įranga išpučia lauk juodulių turinčius grūdus.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tai – apsauga nuo graužikų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tai – apsauga nuo graužikų.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Iš malūne sumaltų miltų ten pat, „Malsenoje“, kepama ir duonos.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Iš malūne sumaltų miltų ten pat, „Malsenoje“, kepama ir duonos.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prancūziškos bandelės.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Prancūziškos bandelės.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižiniai sausainiai – iš Lietuvoje užaugintų maistinių avižų dribsnių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Avižiniai sausainiai – iš Lietuvoje užaugintų maistinių avižų dribsnių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pilno grūdo miltų paklausa vis dar stiebiasi.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pilno grūdo miltų paklausa vis dar stiebiasi.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Eksporto vadovas Žilvinas Pakeltis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Eksporto vadovas Žilvinas Pakeltis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Ūkininkų laukų žemėlapis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Ūkininkų laukų žemėlapis.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (50)

Audrė Srėbalienė

Jul 29, 2016, 4:22 PM, atnaujinta May 17, 2017, 11:05 AM

Selekcininkų išvestos maistinių avižų veislės, kurios jau brandina grūdus ir Lietuvoje, yra tuo ypatingos, kad jų laukų nevalia purkšti jokiais augimą reguliuojančiais preparatais. Tai – didelis privalumas. Mat įprasta, kad ūkininkai į javų laukus „pila“ daug chemijos. O jos likučių norom nenorom atsiduria ir grūduose, tad vėliau – ir maisto patiekaluose.

Apskritai augimą reguliuojančius preparatus ūkininkai naudoja tam, kad javai neaugtų aukšti – kad jų stiebas nebūtų ilgas. Tuomet javus ne taip lengvai prie žemės priplaka liūtys.

Suomių mokslininkų – selekcininkų išvestos avižų veislės yra žemaūgės. Todėl jų derliaus gamta taip lengvai nesunaikina.

Ties elevatoriais – „kuklios“ eilės

Tų Lietuvos regionų ūkininkai, kuriuose lietus netrukdė į laukus įvaryti kombainų, šią savaitę pradėjo javapjūtę. Ir nuo pirmadienio gabena tai, ką nukūlė, supirkėjams.

Apie 150 eurų. Tiek šiuo metu „Malsenos plius“ įmonė ūkininkams moka už kviečių toną. Už avižų toną, atsižvelgiant į grūdų kokybės duomenis – 120-130 eurų.

„Lietus atslinko ketvirtadienio vakarą. Dalį avižų tądien dar suskubome nukirsti, bet šiuo metu debesys kelią į laukus jau atkirto“, – sakė Širvintų rajono ūkininkas Danielius Galinis.

Prieš keletą dienų prasidėjusi javapjūtė dar nesukėlė nemigos nei ūkininkams, nei grūdų supirkėjams.

Pasak bendrovės „Malsena plius“ grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos, ketvirtadienį ties įmonės laboratorija grūdų mėginiams paimti buvo stabtelėję maždaug 50 grūdavežių. Į džiovyklas iš jų buvo suberta apie 1300 tonų grūdų.

Galima palyginti: praėjusiais metais, nuimant derlių, per dieną įmonė priimdavo maždaug po 200 transporto priemonių, talpinančių po 25 tonas grūdų.

Didina plotus

Šis avižų derlius – dar tik trečias, kurį, sudarę su „Malsena plius“ sutartis, pradeda kulti ūkininkai. Mat įmonė tik 2014-aisiais jiems įsiūlė tai, ko iki tol nebuvo – maistinių avižų sėklas.

Prieš trejus metus tam ryžosi vos 15-a ūkininkų, kurie tąkart avižomis apsėjo vos 1 tūkst. hektarų. Šiemet ir plotai triskart didesni, ir jas auginančių ūkininkių – triskart daugiau. O ir norinčių tai daryti skambučiai vis dažnėja. „Anksčiau ir aš auginau tik pašarines avižas, bet jų kaina buvo juokinga – tesiekdavo 70-100 litų (20-30 eurų). O šiemet maistinėmis avižomis esu apsėjęs jau 60 hektarų - jau daug daugiau, nei prieš trejus metus“, – sakė D.Galinis.

Pasak A.Noreikos, Lietuvoje avižinių dribsnių bei jų produktų paklausa auga.

Kol kas visą žaliavą – visas iš mūsų šalies ūkininkų supirktas maistines avižas perdirba pati „Malsena plius“ įmonė. Ir visi jos produktai – visi avižiniai dribsniai bei jų mišiniai – parduodami Lietuvoje.

„Suomija, ko gero, yra didžiausia pasaulyje avižinių dribsnių eksportuotoja. Suomiai apskritai savo prekės ženklams pasaulio rinkose įtvirtinti turėjo daugybė laiko – ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje jų „Nordic“ prekės ženklas taip pat yra gerai žinomas“, – sakė A.Noreikia.

Užtat su Skandinavijos selekcininkais bendradarbiaujančios įmonės agronomai jau gali vaikščioti aukštai iškelę galvas: jų konsultuojami Lietuvos ūkininkai užaugina tokias maistines avižas, kurių kokybė yra tokia pat nepriekaištinga, kaip ir užaugintų Suomijoje.

„Vis dėlto yra tie keli niuansai, į kuriuos, auginant avižas, būtina atsižvelgti. Tai – laiku pasėti, vos sudygus – nupurkšti piktžoles, pamaitinti mikroelementais. Ir jokiu būdu nenaudoti nei augimą reguliuojančių chemikalų, nei džiovinančių grūdus“, – užsiminė A.Noreika. Pernai Lietuvoje buvo nukulta apie 5 tūkst. tonų maistinių avižų. Ir visos jos buvo perdirbtos į grūdų produktus. Šiemet, ko gero, jų bus prikulta apie 10 tūkst. tonų, tad  – ir supirkta dvigubai daugiau. Vogs iš gamtos

Pasak „Malsena plius“ generalinio direktoriaus Aldo Baltučio, grūdų derlius šiemet bus neprastas. Vienintelė bėda – teks jį „vogti“ iš gamtos.

„Gamta šiemet mestelėjo ne vieną iššūkį. Tai birželio sausra, vėtros, liepos liūtys.

Kol kas grūdų kokybė – gera. Apskritai Lietuvoje žemės ūkis kasmet – vis brandesnis. Juk prieš dvidešimt metų nebuvo nei kokybiškų kviečių, nei avižų, buvo auginamos pašarinės kultūros. O šiuo metu Lietuva – viena tų ES valstybių, kurios grūdų eksportas – vienas didžiausių, o grūdų kokybė – nepriekaištinga“, – kalbėjo A.Baltutis.

Grūdus  ir pati „Malsena plius“ eksportuoja į ypač reiklias rinkas, pavyzdžiui, Skandinavų, kur kokybei skiriama ypač daug dėmesio.

„Grūdus pradėjome supirkti pirmadienį – kviečius, rugius, rapsus. Penktadienį elevatorių pasiekė ir pirmais maistinių avižų grūdavežis. Tai apskritai pirmoji atgabentų grūdų supirkėjams avižų mašina Baltijos šalyse – Lietuvoje jos pirmiausia ir pradedamos kulti“, – sakė A.Baltutis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.