Kodėl Rusija ir Kinija supirkinėja auksą?

Aukso entuziastams yra įdomių naujienų – Kinija ir Rusija, vienos stambiausių aukso gamintojų pasaulyje, vejasi stambias industrines šalis aukso atsargų skaičiumi, rašo inosmi.ru.

Kinija ir Rusija, vienos stambiausių aukso gamintojų pasaulyje, vejasi stambias industrines šalis aukso atsargų skaičiumi.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kinija ir Rusija, vienos stambiausių aukso gamintojų pasaulyje, vejasi stambias industrines šalis aukso atsargų skaičiumi.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pernai Kinija atskleidė dalį savo aukso atsargų, pažeidusi šešis metus trukusią tylą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pernai Kinija atskleidė dalį savo aukso atsargų, pažeidusi šešis metus trukusią tylą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2016-08-07 13:27, atnaujinta 2017-05-16 14:59

O štai blogos naujienos, kad šioms šalims prireiks mažiausiai šešių metų, kad pasiektų kitų ketvirtą ir penktą vietas pagal atsargas užimančias Italiją ir Prancūziją.

Pekinas ir Maskva didina aukso atsargų kiekį dėl kelių priežasčių, dėl valiutų priklausomumo nuo dolerių, Krymo okupacijos. Kinija veda visa kampaniją prieš, kad atremtų dolerį.

Atskleidė atsargų kiekį

Pernai Kinija atskleidė dalį savo aukso atsargų, pažeidusi šešis metus trukusią tylą ir pranešė, kad 2015 metų birželį šalies atsargos sudarė 1658 tonas, prieš tai įvardintas skaičius buvo 1054 tonos. Pekinas taip pat išėjo į aukso vertinimo rinką.

Paskutiniais duomenimis, atsargų vertė siekia 70,5 mlrd. dolerių. Bendras aukso atsargų skaičius Kinijoje turėtų būti gerokai didesnis, kadangi yra daug vietos gamybos metalo ir nėra registruotas tarptautiniuose aukso rezervuose.

Daugiausiai aukso atsargų turi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurių atsargos – 8134 tonos. JAV Kiniją lenkia daugiau kaip keturis kartus, o Rusiją – daugiau kaip penkis kartus.

Po JAV seka Vokietija (3380 tonų), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) (2814 tonų), Italija (2452 tonų) ir Prancūziją (2436). Ir tik po to seka Kinija su Rusija.

Perka kas mėnesį

TVF duomenimis, Kinija nuo sausio iki balandžio nusipirkdavo po 11 tonų aukso, tačiau aukso luitų skaičius gegužę nebuvo pasikeitęs.

Jeigu Kinija iš tiesų nori mesti iššūkį JAV monetariniam dominavimui, Pekinas artimiausiais metais turės imtis rimtesnių priemonių. Ir tai teks daryti arba gaminant daugiau aukso, arba paprasčiausiai perkant didesnius jo kiekius.

Tačiau kol kas kiekvieną mėnesį sekantys aukso pirkimai greičiausiai tęsis. Tai leis Pekinui pajusti naudą dėl augančių aukso kainų.

Palyginti su Kinija, Rusija demonstravo gerokai didesnius skaičius: šalis nuo sausio iki birželio kas mėnesį pirkdavo po 14 tonų aukso.

Auksas – puiki alternatyva

Kinijos susidomėjimą auksu demonstruoja kinų Šilko kelio fondas – milijardus turintis investicinis fondas, planuojantis Europos ir Azijos prekybą bei transporto sujungimus.

Pasirodė pranešimų, kad fondo atstovai su korporacija „China National Gold Group“ aptarinėja norą įsigyti Kazachstane esančius aukso karjerus, priklausančius bendrovei „Glencore“.

Kinų valstybinis bankas, laikomas stambiausiu pasaulyje, sutiko įsigyti metalų saugojimo verslą iš banko „Barclays“. Taip pat ir jo saugyklas Londone.

Statistikos duomenimis, bendros aukso atsargos pernai padidėjo 702,5 tonomis, o gruodį augimas siekė 32,733 tonas. Tai – didžiausias augimas nuo 2002 metų, kuomet centriniai šalių bankai buvo įtraukti į išpardavimų procesą. Didelė padidėjimo dalis aiškinama Kinijos statistikos duomenų atnaujinimu.

Auksas tampa vis patrauklesnis kaip alternatyvi valiuta. Kadangi įprastos valiutos 2015 metais susilpnėjo dolerio atžvilgiu. Išsivysčiusios šalys suinteresuotos diversifikuoti rezervus ir sumažinti priklausomybę nuo JAV aktyvų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.