Už kilogramą ekstra rūšies kvietinių miltų – 0,91 euro, už aukščiausios rūšies – 0,74 euro. Tiek šiuo metu prekybos centruose kainuoja šios prekės.
Miltų kainos per metus beveik nepakito. Batono ir duonos kainos per metus pasistiebė maždaug 1-2 proc. Batonas (jo kilogramas) pabrango nuo 1,87 iki 1,91euro, duona – nuo 1,66 iki 1,68 euro.
Mažėja duonos valgytojų
Malūnininkai vis atviriau kalba apie tai, kad kvietinių miltų poreikis mažėja.
Pasak bendrovės „Malsena plius“ vadovo Aldo Baltučio, lietuviai mėgsta tamsią ruginę duoną, tačiau malūnininkams neišvengiamai tenka įvertinti ir kitų kepinių poreikį, kuriam įtakos daro ir europinės mitybos tendencijos.
„Glitimas – kviečių ar rugių baltymai – šiuo metu nebemadingas. Valgytojai vis dažniau išsižada baltos duonos, o į tai tenka atsižvelgti.
Tad mūsų malūne ir atsirado akmeninės girnos, skirtos viso grūdo miltams malti. Atsirado ir miltai iš speltos kviečių. Pastarieji irgi siejami su sveikesne mityba“, – sakė A.Baltutis.
„Malsena plius“ daugiau mala ir grikinių, ir avižinių miltų, užtat kvietinių – mažiau.
Pasak šios įmonės eksporto vadovo Žilvino Pakelčio, miltų paklausa mažėja kartu su duonos paklausa.
„Viena akivaizdžiausių priežasčių – demografinė situacija. Tai junta visi maisto produktų gamintojai. Emigracija sumažino duonos valgytojų skaičių“, – sakė Ž.Pakeltis.
Teko griebtis avižų
Be to, žmonės pastaruoju metu valgo daugiau kitokių grūdų produktų – kruopų, dribsnių, trapučių. Ypač mažai duonos bevalgo jaunimas.
Tad „Malsena plius“ jau antrus metus, sudariusi sutartis su ūkininkais, tiekia jiems skandinaviškų veislių avižas sėklai ir vėliau, supirkusi grūdus, iš jų gamina avižinius dribsnius.
Įmonė eksportuoja maždaug dešimtadalį gaminių.
Ruginiai ir kvietiniai miltai, jų mišiniai, manai, sėlenos gabenami į Skandinavijos šalis, daugiausia jų parduodama Danijos, Švedijos, Suomijos kepykloms bei perdirbimo įmonėms. Pastaruoju metu daugiau miltų nuperka ir Afrikos šalys.
„Eksporto geografija keičiasi. Ir ne tik dėl to, kad Rusija arba Baltarusija perka jų mažiau.
Tiesiog po embargo, nuvertėjus Rusijos rubliui, mums ekonomiškai nebenaudinga prekiauti su šiomis valstybėmis.
Be to, priversti taupyti rusai ėmė pirkti vietinę – ne tokią kokybišką, bet pigesnę produkciją“, – paaiškino Ž.Pakeltis.
Perka daugiau mišinių
Pasak bendrovės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio, dvejus metus trunkantis Rusijos embargas didesnio poveikio eksporto apimčiai neturėjo. Todėl šiuo metu, kaip ir anksčiau, įmonė eksportuoja apie 20 proc. miltų – apie 1200 tonų per mėnesį.
„Kauno grūdų“ produktai gabenami į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją, Latviją, Estiją, Maltą, Palestiną, Izraelį, Tailandą, Ganą, Singapūrą, Jungtinius Arabų Emyratus.
„Pastaruoju metu Lietuvoje miltų paklausa nekinta – nuo pernai nebuvo didesnių pokyčių. Bet vartojimo įpročiai keičiasi. Žmonės dirba daug ir nebegali daug laiko skirti maistui ruošti.
Todėl didėja miltinių mišinių paklausa.
Juos naudojant maisto gamybos procesas šiek tiek sutrumpėja. Atsirado ir viso grūdo miltų poreikis. Tai lėmė vartotojų įprotis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą“, – sakė T.Barštys.
