Į pasaulinę Guinnesso rekordų knygą patekusį laivą iš lego kaladėlių sudėliojo danų kompanijos DFDS darbuotojai, dirbantys Danijoje, Jungtinėje karalystėje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse, kuriose DFDS yra įkūrusi savo biurus.
Šitaip neįprastai garsi laivybos kompanija mini 150 metų jubiliejų. O keltų bendrovė „DFDS Seaways“ Lietuvoje buvo įkurta prieš penkiolika metų, kai Danijos laivybos bendrovė DFDS nupirko dalį tuomet reorganizuotos „Lietuvos jūrų laivininkystės“.
„Rugpjūčio 17-ąją laivas buvo baigtas, jam suteiktas „Jubilee Seaways“ vardas, tradiciškai į bortą sudaužytas šampano butelis iš lego kaladėlių. Laivas jau pradėjo kelionę po DFDS tinklo šalis ir rugsėjo viduryje pasieks Lietuvą. Milžinišką lego keltą išvys kauniečiai, vilniečiai ir klaipėdiečiai“, – sakė DFDS komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys.
DFDS kompanijai praėjusieji metai – rekordiniai, gerai sekėsi ir „DFDS Seaways“.
Per septynis šių metų mėnesius iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) bei Karlshamną (Švedija) ir atgal perplukdyta daugiau kaip 123 tūkst. keleivių – panašiai kaip ir pernai.
„Keliautojų iš Vokietijos padaugėjo 9 proc., švedų – per 13, olandų – 12 procentų. Keleivių srautams įtakos turėjo politinė situacija. Prasidėjus Ukrainos įvykiams, užsienio – ypač Vokietijos – spaudoje dažnai buvo minima Lietuva, pasisakiusi prieš Krymo aneksiją. Vakarų Europos gyventojams tikriausiai pasirodė, kad Lietuvoje gali būti nesaugu, keleivių kurį laiką sumažėjo, – pasakojo V.Klumbys – . Kai prasidėjo teroro aktai Turkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, neramumai kitose šalyse, užsieniečiai dairėsi saugesnių kelionių maršrutų ir grįžo į mūsų linijas – keleivių Vokietijos keltų linijoje padaugėjo. Džiugu, kad mūsų keltus į Vokietiją ir į Švediją vis dažniau renkasi latviai, nors su Švedija Latviją jungia keltų linija Ryga – Stokholmas“.
Nauja keliautojų grupė iš Švedijos – golfo mėgėjai. Žaisti Lietuvos golfo aikštynuose šiemet keltais atplaukė apie tris šimtus žmonių, dar daugiau žaidėjų jau rezervavo keliones kitiems metams.
Lietuvos gyventojai vis dažniau perka kelionės paketus: plaukia keltais į Karshamną, iš čia automobiliais vyksta į Kopenhagą, Malmę ar Karlskroną, kur praleidžia dieną ar daugiau, ir keltu grįžta namo.
Šįmet keltai į Vokietiją pradėjo plaukioti septynis kartus per savaitę. Septintasis – sekmadienio reisas – buvo įtrauktas po Rusijos ir Lenkijos konflikto, kai Rusijos krovinių vežėjai užplūdo Klaipėdą ir laukdavo keltų po kelias paras.
Išblėsus kaimyninių šalių konfliktui ir sumažėjus Rusijos automobilių paaiškėjo, kad septintasis reisas pasiteisino – juo mielai naudojasi Lietuvos vežėjai.
Visiems klientams – ir keleiviams, ir krovinių vežėjams priimtina tai, kad keltai iš Klaipėdos kasdien išplaukia ir grįžta tuo pačiu metu.
Keltais perplukdytų krovinių srautai lyginant su praėjusiais metais padidėjo 10-12 proc. Prie to prisidėjo ir NATO kroviniai.
Rudenį krovinių vežėjų ir keltų keleivių laukia permainos.
Dabar keltai į Švediją uostamiestyje švartuojasi Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), o į Vokietiją – Tarptautinėje jūrų perkėloje pietinėje miesto dalyje. Čia atplaukia ir krovinius į Federiciją bei Kopenhagą (Danija) gabenantys keltai.
Siekiama, , kad spalio pabaigoje keltai į Vokietiją plaukiotų iš CKT, o Švedijos linija persikeltų piečiau, o kitų metų antrą ar trečią ketvirtį visų trijų linijų keltai švartuotųsi CKT.
„Dirbti dviejuose terminaluose neracionalu – tai reikalauja papildomų kaštų ir iš mūsų, ir iš mūsų partnerių – krovos bendrovės „Klasco“. Klientams taip pat patogiau dirbti vienoje vietoje. Tačiau tam dar reikia pagerinti terminalo infrastruktūrą, sustyguoti krovos, krovinių saugojimo, logistikos terminale, registracijos procesus – viskas turi vykti greitai ir sklandžiai. Terminalas yra Klaipėdos centre – dirbti reikia taip, kad miesto gatvėse nenusidriektų eilės įvažiuoti į keltus laukiančių automobilių“, – aiškino V.Klumbys.
