Suvirintojų badas – vilioja algomis, bet tenka samdyti ir kinus

Įmonės Lietuvoje su žiburiu ieško suvirintojų ir siūlo jiems anaiptol ne pradžiamokslių algas. Sovietmečiu ši specialybė laikyta toli gražu ne prestižine, užtat dabar tokie darbuotojai tiesiog graibstomi.

Suvirintojo profesija tapo tikrai pelninga: 800 eurų alga – tik pradžioje, o geri specialistai uždirba dvigubai daugiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Suvirintojo profesija tapo tikrai pelninga: 800 eurų alga – tik pradžioje, o geri specialistai uždirba dvigubai daugiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Suvirintojo profesija tapo tikrai pelninga: 800 eurų alga – tik pradžioje, o geri specialistai uždirba dvigubai daugiau.
Suvirintojo profesija tapo tikrai pelninga: 800 eurų alga – tik pradžioje, o geri specialistai uždirba dvigubai daugiau.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vakarų laivų gamykloje dirba apie 150 suvirintojų iš užsienio valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
A.Šileikos vadovaujamai įmonei dažnai tenka kviestis darbuotojų iš užsienio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Aida Murauskaitė, Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

Sep 8, 2016, 9:14 AM, atnaujinta May 13, 2017, 6:26 PM

„Reikia suvirintojų“, – milžiniškus skydus su tokiais užrašais po sostinę pastaruoju metu tampo automobiliai. Įmonės alksta darbuotojų? Atrodo, kad taip.

Mat ir interneto skelbimų portaluose gausu įrašų, kuriuose suvirintojai viliojami ne tik geromis darbo sąlygomis, bet ir nemenkomis algomis.

Paviliojo užsienis

Kinai, rumunai, ukrainiečiai, vengrai. Šių tautybių suvirintojai, keisdami vieni kitus, darbuojasi Vakarų laivų gamykloje, esančioje Klaipėdos jūrų uoste.

„Šios srities specialistų poreikis didžiulis. Jų trūksta jau daugybę metų. Tik tiek, kad šiuo metu atsirado naujų tendencijų, – pastaruoju metu šią profesiją ėmė rinktis žmonės, kurių anksčiau su ja niekas nesiejo.

Daug jaunų žmonių persikvalifikuoja: įgyja reikiamų žinių, o turint jų lengva darbo rasti ir Lietuvoje, ir užsienyje“, – kalbėjo Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Gerus suvirintojus, kaip ir gerus statybininkus, iš Lietuvos išsiurbė jų alkstančios Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys.

Amatas vietoj diplomo

„Ilgą laiką profesinio rengimo sistemoje buvo susiklosčiusi tokia padėtis, kai pagrindinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai nenoriai rinkosi darbininkiškas profesijas. Suvirintojo specialybė tikrai nebuvo prestižinė.

Dabar viskas keičiasi. Žmonės pradėjo suvokti, kad mokant amatą galima ir darbą lengvai gauti, ir gerai uždirbti“, – aiškino A.Šileika.

Kad aukštuosius mokslus baigę jaunuoliai dairosi, kur išmokti suvirintojo amato, – jau ne naujiena. Žmonės suvokia, kad universitetų diplomai dar negarantuoja, jog pavyks gauti darbo pagal specialybę ar užsidirbti daugiau nei vidutinė alga.

Vakarų laivų gamykloje, kaip ir kitose metalo konstrukcijų gamybos įmonėse, suvirintojo alga priklauso nuo kvalifikacijos.

Pasak A.Šileikos, įmonėje vidutinis suvirintojo atlyginimas sukasi apie 1500 eurų.

Samdė net ir kinus

„Rinkos atsigauna, keičiasi ir globali ekonomikos situacija.

Daugėja užsakymų, tad ir darbo rankų reikia daugiau. Ko negalime rasti Lietuvoje, kviečiamės iš užsienio.

Iš Kinijos – taip pat. Ieškome darbuotojų Ukrainoje, Rumunijoje. Šiuo metu įmonėje iš pastarųjų dviejų valstybių dirba apie 150 žmonių“, – sakė A.Šileika.

Dalis užsieniečių laivus remontuojančioje ir statančioje įmonėje dirba ne pirmus metus. Vis dėlto dauguma atvyksta įvykdyti tam tikrų užsakymų. Jie įdarbinami, gauna visas socialines garantijas, o vėliau grįžta į tėvynę.

Vis dėlto, anot A.Šileikos, pramonės revoliucija neaplenkė ir laivų statytojų – kur tik įmanoma, procesai yra automatizuojami.

Metų pabaigoje įmonė planuoja sumontuoti robotizuotą laivų turinio sekcijų suvirinimo liniją. Ji pakeis 30 suvirintojų.

„Ko gero, investicijos į tokius robotus – vienintelis būdas įveikti specialistų stygių“, – sakė įmonės vadovas.

Rudenį – pakilimas

800 eurų. Tokią algą jau atskaičius mokesčius skelbimuose siūlo laiptų konstrukcijas, įvairias detales, metalo konstrukcijas gaminanti bendrovė „Laiptų fabrikas“.

„Normaliam suvirintojui tai – tik pradžia. Atlyginimas netrunka pakilti, jei žmogus gerai dirba“, – tikino šios įmonės gamybos vadovas Rimantas Rimkūnas.

Jo teigimu, suvirintojų stygius – amžina bėda. Tai profesija, kuriai niekada netrūko ir šiuo metu netrūksta paklausos.

„Geras suvirintojas visada lengvai randa darbą ir gerai užsidirba. Visa bėda, kad dažnai šiems specialistams labiau nei darbo drausmė rūpi taurelė. Jie pradeda gerti, nedirba, dėl to migruoja – suka ratus iš įmonės į įmonę“, – kalbėjo R.Rimkūnas.

Pastaruoju metu, anot pašnekovo, atkuto ir profesinės mokyklos. Jaunimas aiškinasi, kokių specialybių darbuotojų labiausiai trūksta rinkoje, ir eina jų mokytis.

„Kol kas pagal skelbimą darbo teiravosi vos vienas kitas žmogus, bet – nieko rimta. Gal netruks atsirasti ir daugiau besisiūlančių.

Ir mūsų versle juntamas sezoniškumas. Vasarą sunkiau rasti darbuotojų, rudenį – lengviau.

Žmonės baigia atostogas, nori prieš žiemą gauti nuolatinį darbą“, – sakė R.Rimkūnas.

Vilioja vieni iš kitų

Suvirintojų ieško ir Vilniuje veikianti bendrovė, užsiimanti metalinių ir stiklo konstrukcijų ir metalo gaminių projektavimu, gamyba ir montavimu.

Pasak jos atstovo Aisčio, suvirintojų visada buvo ir yra sunku rasti.

„Ir skambina, radę skelbimus, ir atvažiuoja į pokalbį, bet kol kas – nieko konkretaus.

Priimame visus, kurie motyvuoti – kurie nori dirbti. Jei sutinka – ir į pameistrius.

Vis dėlto 800 eurų algos niekas nemoka tiems, kurie tik pradeda mokytis. Tai – specialisto atlyginimas“, – sakė Aistis.

Įmonė iš Ukrainos ar kitų valstybių darbininkų dar nesamdo, nors tokių minčių nesikrato.

„Nėra paprasta įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių. Reikia ne tik leidimų dirbti ES valstybėse.

Bet kol kas – užburtas ratas. Jeigu tik žmogus pramoksta dirbti, o kita įmonė pasiūlo algos nors 50 eurų daugiau, jis ir bėga ten, kur garsiau šaukia. Visoms įmonėms kyla tokių pat sunkumų – visoms reikia jau iškeptų specialistų“, – kalbėjo Aistis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?