Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje plečiasi, nes parduoti gyvulius mėsai naudingiau, nei skaičiuoti pieno ūkio nuostolius.
Iki 6–7 mėnesių paaugintus veršelius ūkininkai eksportuoja į Turkiją, kur juos turkai užsiaugina iki skersti tinkamo svorio.
Skerdieną iš lietuvių jau ne vienus metus noriai perka šveicarai – pagal projektą „Baltijos lankų jautiena“ ji tiekiama Šveicarijos prekybos tinklui „Coop“, mėsos perdirbimo įmonei „Bell“ ir šveicarų ūkininkų įmonei „Vianco“.
Moka jau mažiau
Vis dėlto šįmet skerdienos kainos šiek tiek smuktelėjo, galvijų – taip pat. Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų bei gerintojų asociacijos direktorės Vilmos Živatkauskienės, jas apkarpė būtent britų sprendimas pasitraukti iš ES.
„Perdirbėjams reikia galvijų, paaugintų maždaug iki 600 kilogramų. Vidutinė kaina, kurią jie moka už gyvo svorio kilogramą, sukasi apie 1,35 euro, o kartais net ir tiek nepasiekia.
Tokio dydžio veršius dažniausiai parduoda smulkesni ūkininkai. Tuo metu mūsų asociacijos nariai turi sutartį su vienu iš mėsos perdirbėjų.
Anksčiau už skerdienos kilogramą gaudavome po 3,2 euro, bet dėl „Brexit“ kaina smuko. Jautiena – eksportuojama, tad nuvertėjęs svaras apkarpė ir jos kainas“, – sakė V.Živatkauskienė.
Krito ir pačių galvijų kainos. Pasak ūkininko iš Kelmės rajono, 2014-aisiais, kurdamas bandą, prancūzams už veršingą limuzinų veislės telyčią jis mokėjo 3 tūkst. eurų, šįmet – jau 2,5 tūkst. eurų.
Galvijus gabena iš Europos
Ūkininkai geros veislinės vertės galvijų ieško Vokietijos, Prancūzijos ar Olandijos aukcionuose.
Pasak V.Živatkauskienės, buliaus kaina juose sukasi apie 5–9 tūkstančius, o kartais perlipa ir 10 tūkst. eurų.
Šie gyvuliai brangūs, bet perkant juos aukcionuose nelieka ir rizikos, kad jų genetinės savybės bus prastesnės, nei skelbiama. Telyčaitės – pigesnės. Jų kaina dažniausiai sukasi apie 2 tūkstančius eurų.
„Skatiname savo ūkininkus, kad jie veislei užaugintus bulius parduotų ir Lietuvoje. Šie galvijai ir pas mus yra brangūs, bet verslą pradedantiems žmonėms bent jau nereikia mokėti už atgabenimo paslaugas“, – užsiminė V.Živatkauskienė.
Trejų metų derybos
Širvintų rajone, Limonių kaime, ūkininkaujantis Darius Šepkus prieš tris mėnesius iš Italijos atsigabeno kiano veislės galvijų – du jautukus ir 13 telyčaičių. Tai pirmieji šios veislės galvijai, pasiekę Lietuvą.
„Už kiekvieną jų mokėjome po 3,5 tūkst. eurų.
Pirkome juos iš ūkininko, bet tol, kol jis sutiko parduoti, derėtis teko trejus metus.
Tai nacionalinė, pačių italų išvesta veislė. Jie didžiuojasi net tuo, kad iš šių galvijų odos siuvami batai, kuriais avi popiežius. O ir patys galvijai auginami daugiau nei 2200 metų“, – sakė ūkininkas D.Šepkus.
Iki šių metų vasaros jo šeima vertėsi pienine galvijininkyste – melžė per 60 karvių.
Tačiau kritusios pieno supirkimo kainos buvo paskutinė dingstis, paskatinusi pieno ūkį pakeisti mėsinių galvijų ūkiu.
„Pavasarį visus gyvulius pardavėme „Utenos mėsai“. Grūdų verslo, turint 200 hektarų žemės, taip pat nesinorėjo imtis.
Turime parduotuves Vilniuje, kurioms skerdieną bei jautienos produktus atgabename iš Italijos. Todėl derėjomės su italais ir dėl galimybės įsigyti pačių galvijų“, – sakė D.Šepkus.
Pirmiausia – kantrybė, po to – ir pelnas
Arūnas Rutkauskas Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas
„Ūkį su žmona Rasa Kelmės rajone įkūrėme vos prieš porą metų. Auginame 44 limuzinų veislės galvijus. Šiuo metu ūkininkauja ir mudviejų tėvai – vieni augina pieninius, kiti – mėsinius galvijus. Pats esu veterinarijos gydytojas, todėl nutarėme, kad tol, kol yra pajamų, įkurti ir savo ūkį.
Mūsų krašto kaimynai – stiprūs ūkininkai, kurie galvijus augina jau 10-15 metų, pavyzdžiui, tauragiškis Albertas Šiurna, telšiškis Antanas Šakys. Iš jų mokiausi veislininkystės. Viena svarbiausių pamokų – nereikia gailėti pinigų nei geram veisliniam buliui, nei geroms telyčioms. Nes ir jų palikuonys bus geri.
Pats limuzinus pirkau juos Prancūzijoje. Veršingos telyčios tuo metu kainavo po 3 tūkst. eurų, už bulių aukcione mokėjau 4,5 tūkst. eurų. O šiemet jau ir pats du veislinius buliukus po 3,5 tūkst. eurų pardaviau ūkininkams iš Latvijos ir Lietuvos.
Pelningumo gyvulininkystėje galima pasiekti, tik reikia viską teisingai apskaičiuoti – kokių gyvulių ir kiek įsigyti. Tinkamiausią veislę reikia įsigyti atsižvelgiant ir į žemės našumą.
Visų veislių galvijai yra geri. Bet vieni geriau auga derlingose žemėse, kiti – nederlingose. Jei, tarkim, aubrakų veislės galvijai bus auginami Panevėžio regione, jų mėsa bus per riebi. O štai limuzinai Varėnoje, kur vien smėlynai, blogai augs.
Apskritai pastaruoju metu ūkininkai vis dažniau pieninių galvijų bandas keičia į mėsinių. Bet dažnai tai daro nepamatavę. Taip, pieno supirkimo kainos dabar mažos. Bet jei yra investuota į fermas, į melžimo įrangą, lengva ranka nereikėtų tokių ūkių atsisakyti. Juk pienas vis tiek pabrangs.“
