Pabėgėliai
„Spręsdami pabėgėlių krizę, pradėjome matyti solidarumą.
Esu įsitikinęs, kad reikia daugiau solidarumo. Bet taip pat žinau,
kad solidarumas turi būti savanoriškas, jis turi ateiti iš
širdies, jis negali būti primetamas jėga“. Tai gali liudyti
švelnėjančią Briuselio poziciją dėl privalomų pabėgėlių
kvotų perskirstymo tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvos
Vyriausybė iki šiol laikėsi tarpinės pozicijos diskusijoje dėl
pabėgėlių – sutiko su Briuselio numatyta kvota, bet atmetė
siūlymus, kad kvotos būtų privalomos.
Lenkija ir kitos Vyšegrado
šalys atsisako priimti pabėgėlius pagal kvotų sistemą, o su
migrantų antplūdžiu susidūrusios Pietų Europos šalys ir jas
palaikanti Vokietija pasisakydavo už privalomą kvotų sistemą.
J.C.Junckerio pastabos didele dalimi atitinka dabartinės Lietuvos
Vyriausybės poziciją, bet dar neaišku, ar jos virs realiais
sprendimais.
Darbuotojų komandiravimas
„Komisija ir toliau palaiko savo pasiūlymus Darbuotojų
komandiravimo direktyvai. Vidaus rinkoje Rytų Europos darbuotojai
negali būti išnaudojami, jiems negali būti taikomi žemesni
socialiniai standartai. Europa nėra Laukiniai vakarai, bet
socialinės rinkos ekonomika“. Tai rodo tvirtą paramą „vienodo
atlygio už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ principui, jam
priešinasi skurdesnė Rytų Europa.
Lietuvos Vyriausybė
nuogąstauja, kad priėmus direktyvą Lietuvos įmonės prarastų
konkurencinį pranašumą, kurį turi dėl mažesnių atlyginimų.
Briuselis ir Vakarų europiečiai, ypač Beneliukso šalys, sako, kad
komandiruotiems darbuotojams mokamas mažesnis darbo užmokestis nei
vietos darbuotojams lemia nesąžiningą įmonių konkurenciją.
Federalizmas
„Turiu atsižvelgti į mūsų sąjungos abu demokratijos lygius,
abu jie vienodai svarbūs. Mes nesame Jungtinės Europos Valstijos.
Mūsų Europos Sąjunga yra daug sudėtingesnė“. Pastaraisiais
metais didžiosiose Europos šalyse sustiprėjus euroskeptiškoms
nuotaikoms, J.C.Junckeris kalbos įžangoje kelis kartus pabrėžė
valstybių narių svarbą, bet susilaikė nuo tiesioginės ES
institucijų kritikos. Tai gali būti vertinama kaip tam tikras
bandymas įsiklausyti į balsus, kad ES elito remiama gilesnės
integracijos idėja neatitinka daugelio europiečių lūkesčių, o
nerenkami Briuselio biurokratai atitrūko nuo paprastų piliečių.
Junkcerio investicijų planas
„Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau
padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“.
J.C.Junckeris pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES
investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos
augimą. Lietuva iš pradžių į šią iniciatyvą žiūrėjo gana
skeptiškai, bet pastaraisiais mėnesiais naudojimasis šiuo
instrumentu įgijo didelį pagreitį.
Tarptautinė prekyba
Savo kalboje J.C.Junckeris nepaminėjo derybų dėl laisvos
prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis. Tai gali rodyti, kad
jis asmeniškai prarado viltį šiemet pasiekti susitarimą. Apklausų
duomenimis, lietuviai ES yra tvirčiausi šios sutarties rėmėjai,
susitarimą tvirtai remia ir Lietuvos Vyriausybė. Susitarimo
žlugimą Lietuvos Vyriausybė vertintų kaip nesėkmę – tiek dėl
prarastų galimybių verslui, tiek dėl geopolitinės reikšmės, nes
tai sumažintų Amerikos buvimą Europoje.
Pasienio apsauga ir karinė sąjunga
„Turime žinoti, kas kerta mūsų sienas (...). Taip pat
turėtume siekti, kad kariniai ištekliai būtų bendri, kai kuriais
atvejais priklausantys ES. Ir, aišku, visiškai suderinami su
NATO“. J.C.Junckeris išsakė tvirtą paramą bendrai ES pasienio
tarnybai ir griežtesniam ES išorės sieną kertančių asmenų
tikrinimui. Nors šie pasiūlymai teikiami reaguojant į pabėgėlių
krizę, Lietuva tikisi, kad jie gali padėti sustiprinti Lietuvos
sienos apsaugą su Rusija ir Baltarusija. Europos Komisijos vadovas
taip pat paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje ir
įsteigti bendrą ES operacijų štabą. Lietuva ES karinės
sąjungos idėją vertina atsargiai, nuogąstaudama, kad ji
nesusilpnintų NATO ir JAV įtakos.