Apkaltinti neskaidria veikla
Klaipėdos apygardos teisme painūs „Naftos grupės“ ir valstybinės įmonės
„Klaipėdos naftos“verslo santykiai narpliojami jau daugiau kaip metus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirminius įtarimus verslininkams
ir buvusiems „Klaipėdos naftos“ vadovams pateikė prieš penkerius metus.
Tuomet įtarimų šešėlyje atsidūrė „Naftos grupei“ vadovavę broliai
Artūras ir Antanas Urbučiai bei buvusi šios įmonės darbuotoja Svetlana Popova.
Neskaidria veikla transportuojant naftos produktus per Klaipėdos jūrų
uostą apkaltinti ir buvę valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos nafta“
vadovai – generalinis direktorius Jurgis Aušra bei komercijos direktorius
Ričardas Milvydas.
Tuo metu Šiaulių banko Klaipėdos filialui vadovavęs Andrejus Vaičiulis,
kurio dukra yra pagrindinio „Naftos grupės“ savininko verslininko Artūro
Urbučio žmona, irgi neišvengė prokurorų kaltinimų.
Proceso dalyviai jau susipažino su bylos medžiaga, teisėjas Zigmas Pocius
rengėsi kaltinamųjų apklausai, bet ją teko atidėti – valstybės kaltinimą
palaikanti Klaipėdos apygardos prokurorė Vaida Pužauskienė teismui pateikė
net šešis papildomus bylos medžiagos tomus.
Iš Šveicarijos – nauji įkalčiai
Prokurorė paprašė ne tiktai prijungti naują medžiaga prie baudžiamosios bylos,
bet ir perkvalifikuoti kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
„Šveicarijos teisėsaugininkų Lietuvai perduota medžiaga atskleidžia daugiau
duomenų apie kaltinamųjų ryšius su šioje šalyje veikiančiomis įmonėmis,
jų banko sąskaitomis, pinigų srautais“, – teisme kalbėjo V.Pužauskienė.
Pasinaudojusi teise vykstant teismo procesui keisti kaltinimus, jeigu
išaiškėja naujos reikšmingos aplinkybės, prokurorė prašė juos papildyti.
Puokštę kaltinimų Artūrui Urbučiui ir jo bendrovei „Naftos grupė“ prokuratūra
prašo papildyti dar viena inkriminuojama nusikalstama veikla – papirkinėjimu.
Piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamą R.Milvydą prašoma teisti dar ir už
kyšininkavimą bei nusikalstamu būdu gauto svetimo turto legalizavimą.
Iš naujų prokuratūros reikalavimų galima spręsti, kad A.Urbutis įtariamas
mėginęs „Klaipėdos naftos“ komercijos vadovui R.Milvydui siūlyti
neteisėtą atlygį už kokius nors „Naftos grupės“ verslui palankius
sprendimus, o pastarasis galbūt neatsispyrė kyšio pagundai.
Jeigu kaltinimai R.Milvydui būtų papildyti naujais, nuo J.Aušros,
teisiamo už tarnybinius nusikaltimus, ir eksbankininko A.Vaičiulio
pečių gali nusiristi įtarimai dėl bendrininkavimo darant nusikaltimus
– byloje nėra duomenų, kad šie asmenys susiję su kyšiais, papirkinėjimu.
Kitiems kaltinamiesiems koreguotinos tiktai civilinių ieškinių sumos.
Teismas per mėnesį išnagrinės pateiktą medžiagą ir paskelbs nutartį dėl
Klaipėdos apygardos prokuratūtos pateiktų papildomų kaltinimų.
Broliai apgaudinėjo valstybę?
Brolių Urbučių valdoma bendrovė „Naftos grupė“ užsiėmė naftos produktų
tiekimu, jų transportavimu bei perkrova rytinės Baltijos šalių uostuose.
„Naftos grupė“ tuomet buvo viena pagrindinių „Klaipėdos naftos“ klienčių
ir verslo partnerių – pagal krovos apyvartą nusileisdavo galbūt tiktai Lenkijos
koncerno „PKN Orlen“ valdomai bendrovei „Mažeikių nafta“.
Artūras Urbutis kaltinamas savanaudiškais tikslais subūręs
organizuotą nusikalstamą grupę ir panaudodamas kai kurias užsienyje
įsteigtas bendroves su savo patikėtiniu ir bendrininku broliu Antanu
Urbučiu suklastojo oficialius dokumentus, sukčiavo, švaistė svetimą
turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
„Naftos grupės“ ir „Klaipėdos naftos“ verslo santykiais imta domėtis po to,
kai prie šios valstybės valdomos strateginės Jūrų uosto įmonės vairo
stojo Rokas Masiulis, dabar vadovaujantis Energetikos ministerijai.
Sklandė gandai, kad kiti „Klaipėdos naftos“ klientai, norėdami pasinaudoti
įmonės pajėgumais, esą turėjo tartis su „Naftos grupe“ – įmone, įgijusia
išskirtinę teisę palankiais įkainiais gabenti naftos produktus per Klaipėdą.
Tikriausiai gandai pasiekė ir naująjį vadovą R.Masiulį. Baigus ikiteisminį tyrimą,
įtarimai dėl neskaidrios veiklos pateikti ir „Naftos grupės“ darbuotojams,
ir buvusiems „Klaipėdos naftos“ vadovams – už komerciją atsakingam
R.Milvydui bei generalinio direktoriaus pareigas ėjusiam J.Aušrai.
Žento veikla įklampino uošvį
Vienintelį „Naftos grupės“ akcininką Artūrą Urbutį ir šiai įmonei vadovavusį
jo brolį Antaną Urbutį leista suimti mėnesiui. Įmonės bendrųjų reikalų ir tiekimų
skyriaus vadovė S.Popova policijos areštinėje praleido dvi savaites.
„Suburta grupuotė pelnėsi iš sandorių su „Klaipėdos nafta“, galėjo legalizuoti
neteisėtai įgytus 5 mln. 780 tūkst. eurų“, -- vėliau pareiškė „Naftos grupės“
veiklą tyręs Generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas.
FNTT tyrimą kontroliavusi Generalinė prokuratūra tvirtina, kad naftos produktų
tiekėjai, naudodamiesi jiems palankiomis sutartimis su „Klaipėdos nafta“, galėjo
pasisavinti daugiau kaip 8 mln. 700 tūkst. eurų vertės svetimo turto.
Patikslintais duomenimis, „Klaipėdos naftai“ padaryta žala siekia 20
mln. 790 tūkst. eurų – esą tiek pinigų ši įmonė negavo dėl to, kad
iš anksto rezervavo krovos pajėgumus „Naftos grupei“, nenumačiusi jokių
sankcijų, jeigu pastaroji nepateiktų sutartyse nurodyto produktų kiekio.
Kaltinamajame akte pažymėta, kad Artūras Urbutis esą naudojosi savo
uošvio bankininko A.Vaičiulio ryšiais su tuomečiu „Klaipėdos naftos“
generaliniu direktoriumi J.Aušra, bet kaip tai buvo daroma, kokio pobūdžio
santykiai siejo šiuos vadovus – išvadose nedetalizuojama.
„Naftos grupė“ buvo A.Vaičiulio vadovaujamo „Šiaulių banko“ padalinio
klientė -- verslininkai jame atidarė savo sąskaitas, vykdė įvairias finansines
operacijas, buvo kredituojami susieti su jų verslu ir kitokie sandoriai.
„Klaipėdos naftos“ vadovas J. Aušra veikiausiai irgi turėjo reikalų su Šiaulių
banku, kai reikėdavo spręsti su įmonės veikla susijusius finansinius klausimus.
Naujam vadovui kilo įtarimų
Nusikalstamos grupuotės nariais įvardyti asmenys kaltinami padėję
sudaryti valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią esą tik „Naftos grupė“
galėjo išskirtinėmis teisėmis naudotis „Klaipėdos naftos“ terminalo pajėgumais.
R.Masiuliui pirmajam sukėlė įtarimų J.Aušros ir A.Urbučio pasirašyta
sutartis dėl iš Rusijos gabenamo vaakuminio gazolio perkrovos. Pagal ją
tik ši įmonė tuomet galėjo transportuoti gazolį per „Klaipėdos naftą“.
„Kitų tiekėjų siūlomo vakuuminio gazolio tekdavo atsisakyti tik dėl to,
kad „Naftos grupė“ naudojosi išskirtinėmis perkrovos teisėmis. Tokie dalykai
netoleruotini“, -- šešėlį „Klaipėdos naftos“ partnerių veikloje įžvelgė R.Masiulis.
R.Masiuliui panaikinus lengvatas, „Klaipėdos naftos“ komercijos
direktorius R.Milvydas, tiesiogiai atsakingas atsakingas už santykius
su naftos produktų tiekėjais arba jų tarpininkais, iš pradžių buvo
tyliai ignoruojamas, o paskui ir jam pasiūlyta atsistatydinti.
R.Milvydas, kaip ir „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius J.Aušra,
iš valstybinės įmonės vadovų pareigų pasitraukė abipusiu sutarimu.
Visi penėjosi iš naftos srauto?
J.Aušra dar kaltinamas ir tuo, kad paveiktas A.Urbučio ir jo uošvio A.Vaičiulio,
neva sutikęs „Klaipėdos naftos“ lėšomis nepagrįstai apmokėti „Naftos grupės“
nuostolius – 580 tūkst. eurų vertės vagonų su kroviniais prastovas geležinkelyje.
„Naftos grupės“ vadovams broliams Urbučiams pareikšti kaltinimai dėl 5 mln.
217 tūkst. eurų viršpelnio, kurį jie esą galėjo pasisavinti, pasinaudoję
JAV ir Šveicarijoje registruotomis lengvatinės prekybos įmonėmis.
Manipuliuodami sąskaitomis, klastodami dokumentus, uždirbtas lėšas
per kitas įmones investuodami į nekilnojamąjį turtą, gal net ir siūlydami
pakišas „Klaipėdos naftos“vadovams „Naftos grupės“ veikėjai nuo valstybės
esą galėję nusukti beveik 2 mln. 319 tūkst. eurų pelno mokesčių.
Civiliniams ieškiniams užtikrinti areštuota apie 9 mln. 130 tūkst. eurų
vertės kaltinamųjų turto. Broliams Urbučiams bei jų nurodymu veikusiai
bendrininkei S.Popovai skirtos kardomosios sankcijos niekur neišvykti.
Tiesa, vėliau kaltinamųjų gynėjų prašymu rašytiniai pasižadėjimai niekur
neišvykti iš gyvenamosios vietovės buvo panaikinti.
Teismas nusprendė, jog solidūs piniginiai užstatai – patikima garantija,
kad visi kaltinamieji lankysis posėdžiuose ir niekur nepradings.
