Savivaldybė surengė viešą konkursą rudens mugės rengėjui parinkti ir
vylėsi, kad meniniai akcentai užgoš kauniečių norą nusipirkti maisto
produktų ar išlenkti bokalą alaus.
Atrodė, kad renginys atsidūrė ties pokyčių slenksčiu, mat konkurso
laimėtoju buvo paskelbta viešoji įstaiga „Sukurta LT“, o lig šiol
daugelį metų iš eilės mugę rengė Lietuvos ūkininkų šeimų sąjunga. Gal
jos vadovai išties pristigo naujų idėjų, gal nebeturėjo motyvacijos
imtis iššūkių. Naujokams atsirado puiki galimybė sužibėti.
Ar taip ir įvyko? Tikrai ne. Jeigu kauniečių paklaustume, kuo skyrėsi
pernai ir šiemet vykusios rudens mugės, dauguma žmonių turbūt pateiktų
tą patį atsakymą – dalyvių skaičiumi. Jų sumažėjo maždaug perpus.
Jeigu paklaustume prekeivių nuomonės, jie paminėtų pernelyg dideles
išlaidas, mat šiemet mugės rengėjas papildomai mokėjo vietos rinkliavas
savivaldybei. Menka paguoda, kad Vilniuje nustatyti dar didesni
dalyvio mokesčiai. Maisto produktų pardavėjų šios išlaidos pernelyg
nenuskurdino, o ką daryti kūrėjams, kurie ir turėjo tapti pagrindiniu
akcentu?
Ar mugės dalyviai regėjo išskirtinių gaminių ar pasirodymų? Galbūt,
tačiau tai galima išvysti ir patirti daugelyje panašių renginių.
Drąsiai galima išskirti tik festivalio „Kaunas Jazz“ pasirodymus,
tačiau šie kauniečių pamėgti koncertai – ne rudens mugės rengėjų
nuopelnas.
Negelbėjo net džiuginęs neįprastai šiltas oras. Priešingai – kauniečiai
norėjo pagauti paskutinius saulės spindulius, todėl skubėjo į gamtos
prieglobstį. Lyg tyčia praėjusį savaitgalį šventės vyko ir kitose
šalies vietovėse, todėl pasirinkimas buvo itin didelis.
Nepaisant gražių Kauno valdžios, taip pat mugės rengėjų norų bei
pastangų, kauniečių nustebinti nepavyko – vyko tiesiog dar vienas
didelis turgus, kuris neprilygsta nei Vilniuje rengiamai Kaziuko mugei,
nei Varėnoje vykstančiai Grybų šventei.
Pastangų daug, o rezultatas – prastokas. Galbūt tuomet išvis nevertėjo
imtis tokio darbo ir kviesti žmones į miesto centrą, kuris dabar primena
didelę statybų aikštelę? Nereikėtų užmiršti ir Kauno centre gyvenančių
žmonių, kurie svaidosi prakeiksmais kiekvieno tokio renginio metu.
Kitąmet kauniečius įtikinti, kad renginys įgaus naują kokybę, bus dar
sunkiau. Visiškai nesvarbu, kas imsis rengti mugę.
Galbūt išvis derėtų pasvarstyti, ar reikia tokių mugių. O jeigu vis
dėlto reikia, ar miesto centras ir senamiestis yra tinkamiausia šiam
renginiui vieta. Tie keli tūkstančiai eurų pajamų į savivaldybės
biudžetą Kauno gerovei didelės įtakos neturės.
Panašių mugių apraiškų kiekvieną savaitgalį galima išvysti prekybos
miestelyje „Urmas“, Aleksoto ir net Stoties turguose. Žinoma, kultūrinė
programa ten skurdesnė, tačiau kol kas niekas nesiskundė, kad perkant
lašinius neskambėjo A.Vivaldi ar L.van Beethoveno kūriniai.
„Laikinoji sostinė“