Savivaldybė surengė viešą konkursą rudens mugės rengėjui parinkti ir vylėsi, kad meniniai akcentai užgoš kauniečių norą nusipirkti maisto produktų ar išlenkti bokalą alaus.
Atrodė, kad renginys atsidūrė ties pokyčių slenksčiu, mat konkurso laimėtoju buvo paskelbta viešoji įstaiga „Sukurta LT“, o lig šiol daugelį metų iš eilės mugę rengė Lietuvos ūkininkų šeimų sąjunga. Gal jos vadovai išties pristigo naujų idėjų, gal nebeturėjo motyvacijos imtis iššūkių. Naujokams atsirado puiki galimybė sužibėti.
Ar taip ir įvyko? Tikrai ne. Jeigu kauniečių paklaustume, kuo skyrėsi pernai ir šiemet vykusios rudens mugės, dauguma žmonių turbūt pateiktų tą patį atsakymą – dalyvių skaičiumi. Jų sumažėjo maždaug perpus.
Jeigu paklaustume prekeivių nuomonės, jie paminėtų pernelyg dideles išlaidas, mat šiemet mugės rengėjas papildomai mokėjo vietos rinkliavas savivaldybei. Menka paguoda, kad Vilniuje nustatyti dar didesni dalyvio mokesčiai. Maisto produktų pardavėjų šios išlaidos pernelyg nenuskurdino, o ką daryti kūrėjams, kurie ir turėjo tapti pagrindiniu akcentu?
Ar mugės dalyviai regėjo išskirtinių gaminių ar pasirodymų? Galbūt, tačiau tai galima išvysti ir patirti daugelyje panašių renginių. Drąsiai galima išskirti tik festivalio „Kaunas Jazz“ pasirodymus, tačiau šie kauniečių pamėgti koncertai – ne rudens mugės rengėjų nuopelnas.
Negelbėjo net džiuginęs neįprastai šiltas oras. Priešingai – kauniečiai norėjo pagauti paskutinius saulės spindulius, todėl skubėjo į gamtos prieglobstį. Lyg tyčia praėjusį savaitgalį šventės vyko ir kitose šalies vietovėse, todėl pasirinkimas buvo itin didelis.
Nepaisant gražių Kauno valdžios, taip pat mugės rengėjų norų bei pastangų, kauniečių nustebinti nepavyko – vyko tiesiog dar vienas didelis turgus, kuris neprilygsta nei Vilniuje rengiamai Kaziuko mugei, nei Varėnoje vykstančiai Grybų šventei.
Pastangų daug, o rezultatas – prastokas. Galbūt tuomet išvis nevertėjo imtis tokio darbo ir kviesti žmones į miesto centrą, kuris dabar primena didelę statybų aikštelę? Nereikėtų užmiršti ir Kauno centre gyvenančių žmonių, kurie svaidosi prakeiksmais kiekvieno tokio renginio metu.
Kitąmet kauniečius įtikinti, kad renginys įgaus naują kokybę, bus dar sunkiau. Visiškai nesvarbu, kas imsis rengti mugę.
Galbūt išvis derėtų pasvarstyti, ar reikia tokių mugių. O jeigu vis dėlto reikia, ar miesto centras ir senamiestis yra tinkamiausia šiam renginiui vieta. Tie keli tūkstančiai eurų pajamų į savivaldybės biudžetą Kauno gerovei didelės įtakos neturės.
Panašių mugių apraiškų kiekvieną savaitgalį galima išvysti prekybos miestelyje „Urmas“, Aleksoto ir net Stoties turguose. Žinoma, kultūrinė programa ten skurdesnė, tačiau kol kas niekas nesiskundė, kad perkant lašinius neskambėjo A.Vivaldi ar L.van Beethoveno kūriniai.
„Laikinoji sostinė“
