Idėja kilo prieš keliolika metų
Pieno kelias šiuo metu Lietuvoje driekiasi per keturias savivaldybes – Kupiškio, Plungės, Rietavo ir Telšių, jame – 32 stotelės, kuriose pristatomi 367 turistiniai produktai. Ilgainiui jis turėtų plėstis ir apimti didesnę Lietuvos dalį.
Norite patys išmokti sukti kastinį, spausti sūrį ar net melžti karvę? Siūloma mokytis ir senųjų amatų – pinti, nerti, drožti, žiesti. Mėgautis žolelių pirties malonumais ar tiesiog godžiai gerti tylą. Visos maršruto stotelės vienaip ar kitaip susijusios su pienu. Tarkim, net Oginskiai, rezidavę Plungėje ar Rietave, kadaise buvo susiję su pienininkyste – kunigaikščiai turėjo pieninę, iš kurios produktus per Klaipėdos uostą gabeno į Vakarus.
Šio turistinio-kulinarinio kelio pradininkė Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė sakė, kad idėja suburti į pieno kelią ūkininkus, muziejus, pramogų organizatorius šovė per prieš keliolika metų surengtą karvių grožio konkursą „Mis Pašiaušė“ (Pašiaušės kaimas yra Kelmės rajone).
„Kai kam tai bus pažintis su kaimo tradicijomis, miestiečiams – nauji atradimai, juk dažnai miesto vaikas net nežino, iš kur pienas atsiranda, o kai kuriems tai bus grįžimas į vaikystę, kai vasaras leisdavo pas močiutę“, – kalbėjo kelio pradininkė.
L.Dockevičienė, kadaise pati ūkininkė – ir braškes augino, ir žąsų turėjo, ilgą laiką puoselėjo mintį sutelkti krašto ūkininkus, įvairių amatų puoselėtojus bendram darbui, kuris trauktų į svečius ir turistus.
„Buvau ir ūkininkė, ir Pašiaušės bibliotekos vedėja, tad mačiau vietos žmonių gyvenimą. Man atrodė, kad mes tikrai turime ką parodyti. Planavome Pieno kelią rengti su latviais, tačiau jie nelabai įvertino mūsų idėją“, – pasakojo L.Dockevičienė.
Tiesa, mintis susieti pajėgas su latviais vėl atgimė, tad ilgainiui pieniškųjų tradicijų perprasti bus galima vykti ir pas kaimynus. Laukia ir užsieniečių
Tikimasi, kad Pieno kelias patrauks ne tik lietuvius, bet prie lietuviškų tradicijų bus smalsu prisiliesti ir užsieniečiams. Dažnos šio maršruto stotelės šeimininkai nurodo kalbantys ir anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Nors, kaip pasakojo, ne vienam teko laužyti liežuvį ir prancūziškai, ispaniškai ar itališkai.
Anot Valstybinio turizmo departamento (VTD), pastaraisiais metais vietinis turizmas pučiasi. 48 proc. šalies turistų yra lietuviai.
VTD skelbia, kad pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė net 11 proc. daugiau turistų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Lietuvoje sausio-birželio mėnesiais apsistojo 1,2 mln. turistų, iš jų lietuviai sudarė kiek mažiau nei pusę, 46 proc., (548 tūkst.), o užsieniečiai – 54 proc. (652 tūkst.). Daugiausia turistų sulaukta iš Baltarusijos (76,5 tūkst.), Vokietijos (72 tūkst.) bei Lenkijos (70 tūkst.).
Lrytas.lt jau rašė, ką galima nuveikti Plateliuose – skaitykite čia. Greta jų įsikūrusi poilsiavietė „Saulės slėnis“, kurios šeimininkai, atvykę čia iš Palangos, patyrė, ką reiškia ir krizę išgyventi, jų verslo koziris – pirtis. Plungėje taip pat galima įdomiai papramogauti – apie tai čia. Rietavas taip pat laukia turistų.
Vietos ūkininkai siūlo ir pasidairyti po jų valdas – ir susipažinti su ožkomis, karvėmis, avimis, ir paskanauti sūrių. Apie tai čia ir čia.
