Linininkystę Lietuvoje prieš gerą dešimtmetį pražudė ne tik menkos europinės išmokos. Kilpą šiai ūkio šakai užnėrė linų pluošto invazija iš Kinijos.
Ne tik pluoštinius linus auginę ūkiai, bet ir perdirbėjai neįstengė atremti pigios kinų produkcijos konkurencijos.
„Pluoštinių linų nebeauginu seniai, nuo 2006-ųjų. Teko jų išsižadėti. Tuo metu pluoštas atpigo, sumenko lininių audinių paklausa.
Lietuvos augintojai negavo jokios pagalbos.
Tuo metu senosios Europos valstybės padėjo savo linų ūkiams – sandėliuose laikė pluoštą porą metų, kol krizė atsitraukė“, – pasakojo Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys.
Tiesa, iki 2012-ųjų jis dar sėdavo ne pluoštinių, bet aliejinių veislių linų dėl sėjomainos, bet jau ketvirti metai to nebedaro.
Spaudžia sėmenų aliejų
37 hektarai aliejinių veislių linų. Tiek jų šiemet yra deklaruota Širvintų rajone. Ir visi jie mėlynavo ūkininko Bronislovo Vošterio žemėse.
„Linai – mano pirmoji meilė, – šyptelėjo Bagaslaviškio kaime gyvenantis B.Vošteris. – Dar vaikystėje, gyvendamas pas tėvus Rokiškio rajone, padėdavau pėdus į linmarką sumerkti.“
Širvintų rajone jis gyvena jau keturis dešimtmečius, o sėmenų aliejų spaudžia 26 metus. „Kai po 2004-ųjų ūkininkai išsižadėjo linų, aš toliau juos auginau. Spaudžiau sėmenų aliejų.
Iki tol tai darydavau iš pluoštinių linų sėklų, bet kai pluošto niekam nebereikėjo, ėmiau sėti aliejinių veislių linus“, – pasakojo B.Vošteris.
Jo išspaustam sėmenų aliejui yra suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.
Litras tokio gaminio kainuoja apie 6 eurus.
Pačių sėmenų B.Vošteris parduoda tik tiek, kiek jų reikia žmonėms, – su perdirbėjais ar fasuotojais sutarčių nesudaro.
Tiria naujas veisles
Tačiau linų dar užaugina Pasvalio augalų veislių tyrimų stoties (AVTS) agronomai, o tiria Upytės bandymų stoties mokslininkai.
Stačiūnų kaime esančiuose AVTS laukuose šios stoties darbuotojai rugsėjo pradžioje nurovė dviejų veislių linus – ‘Dainius’ ir ‘Kastyčius’.
Pasak Pasvalio AVTS vyriausiosios agronomės Vidos Marčiuškienės, nauja linų veislė turi prasiskinti kelią į rinką, todėl atliekami jos tyrimai.
„Jei selekcininkų išvestos naujos linų veislės ūkinis vertingumas bus geresnis nei standartinės veislės, ji bus įrašyta į Nacionalinį augalų veislių registrą, o bandymų rezultatais galės naudotis žemdirbiai“, – sakė V.Marčiuškienė.
Tikisi naudos ateityje
Tik ar ūkininkams to reikia? Kol kas, atrodo, ne. Tačiau mokslininkai dar nepraranda vilties, kad ateityje jų pastangos gali atnešti naudos.
Pasak Upytės bandymų stoties direktoriaus Audriaus Zalatorio, per 2005–2009 metus į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o kartu – į ES žemės ūkio augalų veislių katalogą buvo įrašytos 5 Upytės mokslininkų sukurtos pluoštinių linų veislės.
„Gal ir būtų galima nutraukti linų tyrimus, bet kas po to?
Manau, kad šią pauzę reikia iškęsti. Nes gali būti, kad po kokio dešimtmečio vėl atsiras pluoštinių linų poreikis, o geros jų veislės jau bus sukurtos“, – aiškino A.Zalatoris.
Plotai mažėja sulig kiekvienais metais
Tik 244 hektarai – tiek linų pasėlių šiemet buvo deklaravę žemdirbiai. Tai gerokai mažiau nei 2015-aisiais, kai jais buvo apsėta 370 hektarų.
Gali būti, kad ūkininkai, apkarpę linų laukus, daugiau ėmė auginti pluoštinių kanapių. Mat pastarųjų plotai šiemet, palyginti su 2015-aisiais, padidėjo 106 hektarais – iki 2454.
Tačiau dauguma augintojų linais apsėja vos po vieną kitą hektarą žemės. Ir tik devyni ūkininkai Lietuvoje sėmenis šiemet buvo subėrę į 12–41 hektaro plotus.
Yra ir tokių žemdirbių, kurie į šiuos augalus numojo ranka. Augalais apsėtų plotų deklaracijos liudija, kad, pavyzdžiui, Kėdainių rajono ūkininkai, pernai linus auginę 49 hektaruose, šiemet jų nebesėjo. Arba 73 hektarus linų 2015-aisiais turėję Kauno rajono žemdirbiai šiemet jų plotą sumažino iki 17 hektarų.
