Kai kurių didžiausių pasaulio bankų Europos padalinių vadovai per konferenciją Londone pareiškė, kad, jų nuomone, retorikos pabėgėlių atžvilgiu sugriežtinimas gali pakenkti ekonomikai.
Jamesas Badrickas, vadovaujantis JAV banko „Citi“ britų padaliniui, pareiškė, kad pagrindinė dilema, iškilusi finansų sektoriui, yra ta, kad nėra aišku, kaip skubiai nenumatytų aplinkybių atveju reikia įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti verslą po birželį vykusio referendumo.
Spalio pradžioje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė, kad iki 2017 m. kovo pabaigos aktyvuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį ir pradės atsiskyrimo procesą. Sprendžiant iš jos pasisakymo, nuskambėjusio praėjusią savaitę, atrodo, kad ji pirmenybę teikia migracijos apribojimo klausimams, o ne prieigos prie bendros rinkos išsaugojimui.
Londono, kaip Europos finansų centro, ateitis, manoma, taps pagrindiniu akcentu T.Mei derybose su Europos partnerėmis. Bankai tikisi išsaugoti teises, leidžiančias jiems pardavinėti finansines paslaugas visose Bendrijos šalyse.
JAV banko „Morgan Stanley“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Robertas Rooney pareiškė, kad jo bankui taip pat gali tekti iškelti dalį operacijų iš Londono, jeigu Jungtinė Karalystė praras prieigą prie bendros rinkos.
Anot J.Badricko, Londonas su Niujorku ėmė konkuruoti dėl finansų centro vaidmens dar devintajame dešimtmetyje. „Jeigu mes tai prarasime ir leisime ne pačiam „Brexit“, o tam tikroms nacionaliniame lygmenyje išreikštoms emocijoms, nuvedusioms iki „Brexit“, sugriauti šią kultūrą, tuomet, mano manymu, tai pakenks Londonui kaip finansų centrui“, – sakė jis.
JK vyriausybė, po audringų verslo sferos atstovų protestų, atmetė pasiūlymą įpareigoti bendroves šalies valdžiai teikti duomenis apie jose dirbančius užsieniečius. Pasak verslininkų, bet kokia iniciatyva, kuria siekiama „sugėdinti darbdavius“, sukels susiskaidymą ir diskriminaciją.
