Ore – kuo mažiau laiko
Europos oro erdvė valdoma neveiksmingai. Apie tai jau daugybę metų kalba atsakingi ES pareigūnai. Tai akylai stebi ir Lietuvos aviatoriai, o kartu valdymo procesams bando daryti įtaką.
Štai Europos Komisijos (EK) įgaliota Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūros (Innovation and Network Executive Agency – INEA) dviem Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vykdomiems projektams, kurie bendrame konkurse varžėsi su kitų ES valstybių pateiktais projektais, skyrė beveik 8 mln. eurų. Kokios iš jų naudos galima tikėtis?
Ekspertai pabrėžia – atpigus bilietams, sutrumpėjus skrydžio laikui šių investicijų naudą netruks pajusti ir vartotojai. Tuo neabejoja ir “Oro avigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.
„Padidėjęs oro erdvės pralaidumas, mažiau užlaikymų joje, kaip ir optimalus skrydžių laikas sudarys sąlygas mažinti orlaivių naudotojų sąnaudas. Kiekviena minutė ore siurbia pinigus. Kuo mažiau orlaivis laiko „kybo“ danguje, tuo mažiau sudeginama ir degalų. Tad skrydžio bilietų kaina galėtų būti mažesnė“, – kalbėjo A.Raščius.
Pigiau ir greičiau – įmanoma?
Kodėl orlaiviai delsia leistis – kodėl sulaikomi skrydžiai?
Viena iš priežasčių – ir reikalavimas, kad orlaiviai skristų vienas nuo kito pakankamai saugiu atstumu. Mat naudojamos skrydžių valdymo technologijos neužtikrina tikslumo. Maža to, jau paskaičiuota, kad per kelis dešimtmečius skrydžių intensyvumas gali padidėti dvigubai.
Kita vertus, ES oro erdvėje – daugiau kaip 650 sektorių. Įskridai į kaimyninės valstybės teritoriją – čia jau kitas paslaugų teikėjas: naujas radijo dažnis, naujas skrydžių vadovas. Viena iš išeičių – tikslesnės oro eismo valdymo sistemos, į kurias ES ir investuoja.
80 eurų – maždaug tokios yra vidutinės vienos minutės ore orlaivio sąnaudos. Dėl užlaikymų ore skrydis kartais – veik 50 km ilgesnis nei būtina. Ir tai turi savo kainą. Yra suskaičiuota, kad dėl ES oro erdvės susiskaidymo susidaro ne mažiau kaip 5 mlrd. eurų išlaidų. Tad keleiviai turi mokėti daugiau, kelionė trunka ilgiau, o administratorių – tik daugyn.
Taigi viena iš išeičių – gera vadyba. Todėl naujos kartos skrydžių valdymo sistemos diegimo projektas svarbus vykdant Baltijos funkcinio oro erdvės programą (FOEB). Būtent Lietuva ir Lenkija sudaro vadinamąjį Baltijos funkcinio oro erdvės bloką (FOEB).
Nauda – ne tik lenkams ir lietuviams
Bendras technologinis skrydžių valdymo sistemų sprendimas padidintų saugos lygį, oro erdvės pralaidumą, skrydžių efektyvumą, sumažintų orlaivių užlaikymą, aplinkos taršą, galiausiai – sutrumpintų skrydžių kelią. Taip tvirtina oro eismą valdančių bendrovių atstovai.
„Įdiegę šią sistemą sustiprinsime turimus įmonės technologinius išteklius ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Sistema orientuota ne tik į paslaugų teikimą Lietuvos oro erdvėje.
Štai Baltijos funkciniame oro erdvės bloke dirbame kartu su Lenkija, tad mūsų sistema yra bendro technologinio sprendimo dalis.
Skrydžių užlaikymų sumažės ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Pabrėžtina ir tai, jog partnerystės projekto rėmuose bendradarbiaujant su Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir Ispanijos oro navigacijos paslaugų teikėjais, visos šios įmonės naudos vienodas skrydžių valdymo sistemos bei drauge jas tobulins“, – tikina A. Raščius.
Dar viena sėkmės sulaukusi „Oro navigacijos“ paraiška – projektui „Aerodromo eismo stebėjimo ir kontrolės sistemos modernizavimas“. Jo tikslas – tobulinti šiuo metu Vilniaus oro uoste naudojamą aerodromo eismo stebėjimo ir kontrolės sistemą. Tai sudarys sąlygas skrydžių vadovams gauti išsamią informaciją apie orlaivius Vilniaus prieigose bei transporto ir orlaivių judėjimą aerodromo teritorijoje.
„Logistika Vilniaus oro uoste ir aplink jį pagerės, saugą padės užtikrinti šiuolaikinės saugos funkcijos, o šios sistemos tarpusavyje bus sujungtos ir keisis svarbiais skrydžių duomenimis“, – vardija A. Raščius.
Ar skrisime greičiau, pigiau ir saugiau? To galėsime teisėtai klausti po kelerių metų, mat abu minėti projektai, kaip skelbiama, bus baigti jau 2019 metais.
