Ar žinote, kokį darbą dirbsite po 5 metų?

Nemažai žmonių tikisi, kad karjeros pradžioje pasirinktos specialybės darbą dirbs visą gyvenimą. Tačiau tarptautinė organizacija Pasaulio ekonomikos forumas (World Economic Forum – WEF) įspėja, kad ateities darbo rinka gali būti visai kitokia nei pastaraisiais dešimtmečiais. Prognozuojama, jog dėl naujųjų technologijų bei skaitmenizacijos kuriamų ekonominių pokyčių vien iki 2020 m. gali išnykti per 7 mln. darbo vietų. Iš jų du trečdaliai tokių, kurias šiandien įprasta laikyti aukštos kvalifikacijos. Kaip tam turėtume ruoštis Lietuvoje?

Darbo vietas, kurių dalis šiandien laikomos prestižinėmis, „naikina“ visame pasaulyje sparčiai besikeičianti ekonomikos struktūra. WEF ekspertų teigimu, prie to labiausiai prisideda tokios technologijos kaip mobilusis internetas, debesų kompiuterija, didieji duomenys, daiktų internetas, robotika ir kt.<br>123rf nuotr.
Darbo vietas, kurių dalis šiandien laikomos prestižinėmis, „naikina“ visame pasaulyje sparčiai besikeičianti ekonomikos struktūra. WEF ekspertų teigimu, prie to labiausiai prisideda tokios technologijos kaip mobilusis internetas, debesų kompiuterija, didieji duomenys, daiktų internetas, robotika ir kt.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 2, 2016, 2:15 PM, atnaujinta May 9, 2017, 6:05 PM

Kodėl nyksta darbo vietos?

Darbo vietas, kurių dalis šiandien laikomos prestižinėmis, „naikina“ visame pasaulyje sparčiai besikeičianti ekonomikos struktūra. WEF ekspertų teigimu, prie to labiausiai prisideda tokios technologijos kaip mobilusis internetas, debesų kompiuterija, didieji duomenys, daiktų internetas, robotika ir kt.

„Pamatiniai pokyčiai darbo rinkoje vyksta dėl to, kad naujosios technologijos dalį darbų automatizuoja, o kai kuriuose sektoriuose apskritai pakeičia verslo veikimo taisykles. Puikus pavyzdys – dalijimosi ekonomikos principus taikantys verslai: pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės iš pagrindų keičia transporto paslaugų sektorių, butų nuomos svetainės transformuoja apgyvendinimo paslaugas. Pokyčiai vyksta ir finansų sektoriuje, kur startuoliai perima dalį bankų ir kitų tradicinių finansinių įstaigų funkcijų. Ateityje šie procesai tik spartės“, − sako ūkio viceministras Marius Skarupskas.

Anot jo, tai reiškia, kad įprastas požiūris į profesiją irgi turės keistis. Norint konkuruoti ateities darbo rinkoje reikės ne tik nuolat kelti kvalifikaciją, bet ir visą laiką mokytis naujų įgūdžių, keisti specializaciją, karjeros kryptį: „Mokymosi visą gyvenimą principas turės tapti norma. Todėl jau šiandien Lietuvos įmonės ir organizacijos turėtų pradėti tam rengtis ir nuolat investuoti į darbuotojų kompetencijų kėlimą“, − sako M. Skarupskas.

Pasiruošimui – beveik 10 mln. eurų

Siekiant paskatinti įmonių investicijas į darbuotojų ugdymą Lietuvoje, startavo Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama priemonė „Kompetencijos LT“. Pagal ją iš viso iki 2020 m. į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą planuojama investuoti 9,847 mln. eurų ES fondų lėšų. Prie šių investicijų įmonėms, priklausomai nuo jų dydžio, reikės pridėti ir savo indėlį – numatoma, kad bendra privačių lėšų dalis sudarys 8,689 mln. Eur.

Investicijomis pagal priemonę „Kompetencijos LT“ galės pasinaudoti verslo asociacijos, prekybos, pramonės ir amatų rūmai, klasteriai (per klasterio koordinatorių). Didžiausia galima finansavimo suma vienam pareiškėjui – 360.000 Eur. Paraiškų pateikimo terminas – iki 2016 m. gruodžio 1 d.

Asociacijos paraiškas teiks kartu su partneriais – verslo įmonėmis, o mokymai bus rengiami šių įmonių darbuotojams. Priklausomai nuo įmonės dydžio, finansuojama nuo 50 iki 70 proc. mokymams skirtų išlaidų. Maksimali vieno darbuotojo mokymams skiriama suma – 1500 Eur.

„Ši priemonė suteikia galimybę įmonėms ir jų darbuotojams pasiruošti ekonomikos keliamiems iššūkiams. Siekdamos deramai konkuruoti rinkoje, Lietuvos įmonės turi reguliariai investuoti į darbuotojų kompetenciją, o specialistai – rūpintis nuolatiniu tobulėjimu“, – pabrėžia M. Skarupskas.

Daugiau informacijos apie „Kompetencijos LT“ priemonių galima rasti Ūkio ministerijos arba ES investicijų svetainėse.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.