Moterį šokiravo darbdavys, potencialiam darbuotojui siūlantis itin žemą atlyginimą už išskirtinės kompetencijos reikalaujantį darbą.
„Faktas, kad šiais laikais darbinantis svarbu mokėti kuo daugiau kalbų, tačiau koks pasityčiojimas iš žmonių, kai darbdavys reikalauja būtinai mokėti korėjiečių kalbą ir už tai siūlo nuo 400 eurų. Kiek tokių, kurie moka šią kalbą?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ klausė L. Anušauskienė.
Moteris prie savo publikacijos prisegė ir pasityčiojimo verto skelbimo nuotrauką.
Už darbą – 400 eurų
Skelbime, kuriuo pasidalino žinoma moteris rašoma, kad ieškomas darbuotojas darbui su klientais ir partneriais iš Korėjos, o darbui būtinai reikia mokėti korėjiečių ir anglų kalbą.
Reikalaujama, kad darbuotojas turėtų puikius įgūdžius dirbti kompiuteriu ir turėtų bent vidurinį išsilavinimą. Įdomu tai, kad darbuotojas jau turėtų būti turėjęs bent vienerių metų darbo patirtį.
Tokie reikalavimai gal ir nebūtų patraukę L. Anušauskienės dėmesio, jei ne už tokį darbą siūlomas atlygis – 400 eurų neatskaičius mokesčių. Primename, kad šiuo metu minimalus darbo užmokestis Lietuvoje dabar siekia 380 eurų.
Siekia apeiti sistemą
Su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu dirbanti advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ vyresnioji teisininkė Svetlana Naumčik patvirtino, kad toks atlyginimas ko gero slepia daug gilesnius samdančios įmonės užmojus.
„Iš tiesų, kad dabar įdarbintum užsienietį, tam tikro laiko tarpą reikia skelbti Darbo biržos puslapyje informaciją apie tokio darbo galimybę bei visus susijusius reikalavimus darbuotojui. Matyt tam, kad lietuviai tokiam darbui paprasčiausiai netiktų, jie ir nustatė tam tikrus reikalavimus, tarkime, šiuo atveju, atitinkamą darbo užmokestį.
Iš principo galime teigti, kad taip siekiama apeiti reikalavimus, tačiau iš kitos pusės, darbdavys turi teisę pasirinkti tokį darbuotoją, kurio jam reikia“, – sakė S. Naumčik.
Teisininkė teigė, kad tokių, išskirtinę kompetenciją turinčių darbuotojų, ieškoma gana dažnai.
„Teko susidurti su atveju, kai viena įmonė norėjo įdarbinti ukrainietiškai kalbantį žmogų, nes jis būtų tarpininkavęs sudarant sandorius su Ukraina. Tada Darbo biržai taip pat buvo iškilęs klausimas, kodėl netinka lietuvis, laisvai kalbantis rusiškai“, – prisiminusi dar vieną pavyzdį pasakojo S. Naumčik.
Įdarbinti – sunku
Moteris teigė,kad įmonėms, norinčioms įdarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių, dažnai tenka nueiti ilgą ir sunkų kelią.
„Tai įmonei, kuri tikriausiai siekia įdarbinti būtent korėjietį, dar teks praeiti 4 mėnesius pragaro kelio. Visą mėnesį įmonė laukia užregistravusi laisvą darbo vietą Darbo biržoje, tada reikalingi įvairiausi specialieji leidimai, reikia kreiptis į Migracijos tarnybą. Tai keturi mėnesiai sunkaus darbo ir išlaidų“, – sakė teisininkė.
Darbo biržos komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė taip pat patvirtino, kad įdarbinti iš užsienio atvykusį žmogų nėra taip paprasta.
„Norint įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje, darbdavys pirmiausiai turi kreiptis į teritorinę Darbo biržą ir registruoti laisvą darbo vietą – t. y. pateikti informaciją apie laisvą darbo vietą, darbo pobūdį bei keliamus reikalavimus kandidatams.
Teritorinė darbo birža gautą informaciją apie laisvą darbo vietą patalpina į Darbo biržos informacinę sistemą ir skelbia viešai.
Šis laisvos darbo vietos skelbimas turi būti skelbiamas 1 mėnesį. Jeigu užsienietį ketinama įdarbinti pagal trūkstamą Lietuvoje profesiją, laisvos darbo vietos skelbimas publikuojamas 1 savaitę. Ši sąlyga galioja visiems trečiųjų šalių piliečiams, nesvarbu iš kurios šalies jie atvyksta“, – sakė M. Jankauskienė.
Specialistė teigė, kad teritorinė Darbo birža laisvos darbo vietos skelbimo publikavimo laikotarpiu (1 mėnesį arba 1 savaitę) ieško tinkamo kandidato – Lietuvos arba Europos Sąjungos šalies piliečio laisvai darbo vietai užimti.
Jeigu per šį laikotarpį tinkamo kandidato nesuranda, tada darbdavys gali teritorinei Darbo biržai pateikti dokumentus leidimo dirbti užsieniečiui Lietuvoje išdavimui.
