Šiuo metu geriausiai su atliekomis besitvarkantys regionai – Alytus ir Tauragė. Alytuje daugiau kaip pusė visų komunalinių atliekų perdirbama arba panaudojama, o Tauragėje gyventojai aktyviai atlieka pirminį rūšiavimą namuose.
Aikštelės rengiamos pagal savivaldybių planus
Lietuvoje atliekoms tvarkyti kuriama reikiama infrastruktūra: 10-yje savivaldybių pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, veikia 15 privačių rūšiavimo įmonių, įrengta 60 kompostavimo ir per 14 tūkst. konteinerinių aikštelių, daugiau kaip 100 didelių gabaritų aikštelių, dalinamos kompostavimo dėžės (individualioms valdoms). Konteinerinėms aikštelėms vietos yra parenkamos pagal savivaldybių parengtas išdėstymo schemas ir plano reikalavimus.
„Sąvartynai ne guminiai, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios atliekos pūdamos išskiria dujas, prisidedančias prie klimato kaitos, o užteršto plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Tuo tarpu naujų pakuočių gamybai vėl eikvojami gamtos ištekliai.“
D. Krinickas pabrėžia, kad rūšiuotų atliekų kaštų planuojama nebeįtraukti į rinkliavas, naujos kainos turėtų būti taikomos nuo kitų metų sausio, todėl išloš tie, kurie su atliekomis elgiasi atsakingai.
Gąsdina plastikinių maišelių kiekis
Alytiškė Danutė, vidurinės mokyklos mokytoja, atliekas rūšiuoja jau tris metus ir sako nematanti problemos, jei šiukšlių maišus tenka ir toliau panešėti. „Mane gąsdina plastikinių maišelių kiekis, ir ypač piktina, kai žmonės parduotuvėje kiekvieną daiktą, reikia ar nereikia, deda į maišelį: vieną citriną, sūrelius, kurie jau yra saugioje pakuotėje. Mūsų namuose plastiko maišas greičiausiai užsipildo, stiklo ir popieriaus pakuočių – daug mažiau. Tikrai norėtųsi, kad žmonės labiau galvotų apie gamtą ir jos ateitį, o ne tik savo patogumą“, – sakė Alytaus miesto gyventoja.
Danutė džiaugiasi, kad rūšiuojantys daugiabučių namų gyventojai gauna ir mažesnes sąskaitas už atliekų išvežimą. „Man atrodo, kad jos sumažėjo dvigubai. Vienintelis dalykas, kas daliai žmonių, galbūt, kelia nepatogumų tai yra tai, kad rūšiuojantiems tenka rasti daugiau vietos ne vienam, o trims, keturiems atliekų krepšiams. Tačiau daugelis juk turi ir sandėliukus, kur galima kaupti stiklo ar popieriaus atliekas arba tiesiog dažniau jas išnešti“,- patarė Dzūkijos sostinės gyventoja.
Atliekų infrastruktūros tvarkymo projektai šalyje yra finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Iš viso komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai regionuose numatyta skirti 70 mln Eur ES investicijų. www.esinvesticijos.lt www.am.lt
