Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“
tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas
Kulbokas sako, jog visų 13 ministerijų perkėlimas į vieną
pastatą yra gana ambicinga ir sunkiai įgyvendinama idėja. Vis
dėlto, jo nuomone, ministerijų iškėlimas į modernius pastatus yra
neišvengiamas sprendimas.
„Visos ministerijos viename pastate yra pakankamai ambicinga ir
sunkiai įgyvendinama mintis. Pirmiausia dėl saugumo, nes pastatų
lokacijų įvairovė suteikia privalumų krizių atveju, kai reikia
užtikrinti veiklos tęstinumą. Antra priežastis – pastato dydis.
Neįsivaizduoju 23-50 tūkst kv. m ploto pastato – tai turėtų būti
pastatų kompleksas. Ministerijų sujungimas ir perkėlimas į naujus
funkcionalesnius pastatus yra neišvengiama kaip reali priemonė
mažinant valstybinio aparato aptarnavimo išlaidas“, – BNS sakė
M.Kulbokas.
Jo teigimu, valstybei pirmiausia reikėtų peržiūrėti ir
optimizuoti ministerijų struktūras, kad nebūtų besidubliuojančių
funkcijų. Be to, anot jo, skirtingoms ministerijoms reikalingi
skirtingi pastatai.
„Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų,
visuomet turės reprezentacines funkcijas, todėl jų buvimo vieta
turėtų būti išskirtinė. Tačiau manau, kad logiška būtų jungti
kelias giminingas ministerijas į vieną pastatą, pavyzdžiui,
Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos, Energetikos ir
Aplinkos ministerijas. Tačiau tokios ministerijos kaip Vidaus
reikalų, Teisingumo, Krašto apsaugos svarbios saugumo požiūriu ir
jų geriau nejungti bendruose pastatuose“, – aiškino analitikas.
M.Kulbokas skaičiuoja, kad išsikrausčiusios iš dabartinių
pastatų, ministerijos atlaisvintų iki 50 tūkst. kv. m ploto, kuris
galėtų būti naudojamas kitoms funkcijoms. Tačiau ministerijų
perkėlimas ilgainiui neišspręs visų valstybinio turto optimizavimo
problemų, mat reikės taikytis prie naujų tendencijų, tokių, kaip
pavyzdžiui, elektroninių paslaugų plėtros.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius
Mindaugas Statulevičius sako, kad valstybė turėtų galvoti ne apie
vieną pastatą, o konkrečią teritoriją mieste su tinkama
infrastruktūra.
„Mes jau esame kalbėję, kad būtų galima kurti valstybinių
institucijų miestelį ir nebūtina visų sukelti į vieną pastatą.
Skirti teritoriją, nebūtinai miesto centre, kad nuimti srautą ir
kamščius, nes kai visi ministerijų darbuotojai vienu metu vyksta į
darbą, miestas dūsta. Yra teritorijų, kur ta problema būtų
gerokai mažesnė – ten būtų galima sukurti infrastruktūrą,
sukurti miestelį“, – sakė M.Statulevičius.
Anot jo, šiuo metu sostinės rinkoje tokių laisvų kompleksų
nėra, todėl projekto įgyvendinimas užtruktų. Tačiau, pasak jo,
jeigu idėją būtų nuspręsta įgyvendinti, atsirastų dar vienas
privalumas – valstybė būtų priversta suskaičiuoti ministerijų
valdomo nekilnojamojo turto kiekį ir jį galėtų optimizuoti.
„Kalbant apie turtą, kuris būtų paliekamas centrinėje miesto
dalyje – faktas, kad jis galėtų būti patrauklus investuotojams,
galėtų atsirasti kitos funkcijos tuose pastatuose ir galbūt būtų
galima juos sėkmingai atgaivinti. Faktas, kad nemažai tų pastatų
yra saugomi arba saugojamose teritorijose, parkavimo klausimai
Senamiestyje yra labai sudėtingi. Bet tie dalykai yra sprendžiami ir
verslas tai gali įvertinti“, – aiškino M.Statulevičius.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo
ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad
rinkoje yra pavyzdžių, kad tokio dydžio kompleksų, kokie tiktų
bendram ministerijų miesteliui arba kompleksui yra, vadinasi šalies
plėtotojai galėtų įgyvendinti ir daugiau tokių projektų.
„Žvelgiant plėtotojų šiuo metu valdomas teritorijas,
išvystyti 50 tūkst. kv. m ar didesnį biurų kompleksą yra labai
realu. Štai, kad ir šiuo metu „Hanner“ plėtojama
„Žalgirio“ stadiono teritorija. Žinoma, toks kompleksas
atsirastų ne šiandien ir rytoj, bet pasirašius sutartis ir
numačius pakankamą laiką. Tokiam kompleksui nereikia itin didelio
sklypo, taigi ji nėra utopinė ir neįgyvendinama“, – teigė
S.Vagonis.
Pasak jo, geriausia projektą būtų įgyvendinti etapais, kai
viename miestelyje iškiltų keli pastatai, tuomet vienos ministerijos
išsikeltų, realizuotų savo turtą, būtų ieškoma finansų.
„Ką valstybė planuoja su turtu veikti: sukelti į jį kitas
institucijas, ar jį teikia rinkai ir kokiu tempu norėtų tokį
turtą realizuoti. Nemanau, kad vienu metu visos 13 ministerijų
norės parduoti savo pastatus konkuruodamos tarpusavyje. Viskas
priklausytų nuo persikėlimo strategijos: matyt, dalis turto ir
toliau bus naudojama valstybės reikmėms, o kita dalis bus
pardavinėjama etapais“, – tvirtino S.Vagonis.
Ketvirtadienį „valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius
Skvernelis patvirtino, jog ministerijų pertvarka galėti neapsiriboti
dalies jų iškėlimu į Kauną – taip pat svarstoma Vilniuje
veikiančias ministerijas sukelti į vieną pastatą.