Amerikos lietuvė: „Kodėl tautiečiai keliaklupsčiauja prieš JAV įsikūrusius rusus?“

Lietuvos prekių kelias į JAV dar gana siauras. Į Ameriką gabenama žuvų, jų produktų, duonos, konservų, sūrių, šaldytų gaminių, jautienos produktų.

Bet Lietuvos verslininkai kelerius metus puoselėjo viltis galėsiantys eksportuoti ir daugiau, ir įvairesnių produktų.

Tad D.Trumpo žodžiai, kad būtina didinti darbo vietų skaičių pačiose JAV ir sugriežtinti importą, sukėlė nerimo.

„Whole Foods Market“, „BIG Y“, „Shop Rite“, „Highland Park Market“. Tai – didelių prekybos tinklų JAV pavadinimai, kuriuos sieja viena lietuviška prekė – sūris „Džiugas“.

Jo pavadinimą galima išvysti ir dar šešiose dešimtyse „Gourmet“ parduotuvių, esančių Naujosios Anglijos regione.

Tai jaunos lietuvių šeimos – Konektikuto valstijoje, Hartforde, gyvenančių Astos ir Andriaus Plankių – pusantrų metų įdirbis. Juodu nutarė, kad Lietuvoje yra gaminių, kuriuos ne gėda pasiūlyti amerikiečiams.

„Bendradarbiaujame tiktai su amerikiečių prekybos tinklais. Neturime jokių verslo ryšių su etninėmis parduotuvėmis.

Mūsų įmonė platina žinią apie Lietuvą, todėl manome, kad etninės parduotuvės nėra pati tinkamiausia vieta geriems, aukštos kokybės lietuviškiems gaminiams. Taip, jų ir ten turėtų būti, bet nemanau, kad tik jose turi visą laiką ir užsilikti“, – kalbėjo 33 metų A.Plankis.

Lietuvio A.Plankio nuomone, prie Jungtinių Amerikos Valstijų vairo stojantis D.Trumpas didelių pokyčių užsienio prekybai neturės.

„Vis dėlto JAV prezidento rinkimų kampanijos pradžioje buvo girdėti šūkių apie ketinamą sugriežtinti importą ir būtinybę plėtoti vietos verslą.

Tai – akmuo ne tik į ES, bet ir į buvusios valdžios Lietuvoje daržą, nes prekybos sutartis tarp ES ir JAV tebėra pakibusi. Mes, importuotojai, mokame didžiulį muito mokestį už iš Lietuvos į valstijas atgabenamus produktus“, – kalbėjo A.Plankis.

Jis – optimistas ir tiki, kad jo sumanymas nebus sužlugdytas, ir jam pavyks iš Lietuvos importuoti įvairesnių prekių.

Apie permainas Amerikos importo srityje pastaruoju metu svarsto ir lietuviškas maisto prekes JAV prekybos tinklams tiekiančios įmonės „Food Depot International“ (FDI) vadovė Angelė Kavak.

Pasak jos, tikėtina, kad būtent dabar atėjo laikas, kai mūsų šalies įmonės išmoks prekiauti ne su Amerikoje įsitvirtinusiais rusais, bet su pačiais amerikiečiais.

– Iš Lietuvos į JAV gabenamo maisto kokybė tikrinama ypač akylai. Ar D.Trumpo pergalė gali turėti kokios nors neigiamos įtakos Lietuvos ir Amerikos įmonių prekybos sutartims? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Kavak.

– Mano pačios verslui, ko gero, tai turės šiek tiek neigiamos įtakos. Kiek suprantu, D.Trumpas rengiasi griežčiau kontroliuoti importą, tad gali būti sunkiau įvežti maisto prekes.

Tačiau yra ir kitokių niuansų. Ekonomika nuo politikos juk neatsiejama. Kalbu apie Rusiją – buvusią lietuvių eksporto rinką.

Tai – didžiulė jėga. Gal D.Trumpui pavyks susitarti su Vladimiru Putinu, kaip devintajame dešimtmetyje padarė Michailas Gorbačiovas su Ronaldu Reaganu.

Kalbu ne apie partnerystę ar draugystę – kalbu apie diplomatiją. Jei jie rastų bendrą kalbą, galbūt V.Putinas labiau gerbtų jėgą ir galbūt rusų lėktuvai liautųsi skraidę virš Baltijos jūros.

– Auditoriai iš Amerikos institucijų yra išžvalgę visas maisto pramonės įmones, kurios tik eksportuoja ar rengiasi eksportuoti gaminius į JAV.

– Ne, nemanau.

Konkurencinės sąlygos prekyboje turi būti vienodos, bet taip nėra. Pavyzdžiui, vietos parduotuvėse aš nerandu Amerikoje pagamintų gaminių. Visi pinigai plūsta į Kiniją, Taivaną, Honkongą, o iš jų – srautai daiktų. O kas lieka Amerikos darbininkams? Saviems žmonėms?

Versle, kaip ir šeimoje, negali būti laiminga tik viena pusė. Jei kuri nors pusė yra nepatenkina, anksčiau ar vėliau santuoka iširs – sutartys nutrūks.

Amerikoje žmonėms nėra gerai. Vidutinis darbo užmokestis šiuo metu yra nusmukęs iki 1999 metų lygio. Tai baisu. O kadaise klestėjusios įmonės apskritai išnyko.

Bankrutuojantis Detroitas, ties bankroto riba atsidūręs Harisbergo miestas Pensilvanijoje, dar keli miestai Kalifornijoje. Juk tai pramoniniai, praeityje buvę stiprūs miestai, o dabar jie virsta griuvėsiais. Išrinktasis prezidentas nori juos prikelti, nors ir nežinia, ar tai jam pavyks.

D.Trumpas pasakė, kad bus griežčiau kontroliuojami į JAV įvažiuojantys asmenys – kad nusikalstamumas sumažėtų. Galbūt jam pavyks amerikiečiams sugrąžinti ir darbo vietas.

– Kol kas nežinia, koks bus dolerio kursas. Nežinia, kaip bus dėl muitų. Norėdamas padidinti eksportą ir sumažinti importą prezidentas gali juos padidinti. Tačiau tai – tik spėlionė.

Iš karto po rinkimų kalbėjausi su lietuviais gamintojais, bendravau ir su importuotojais Niujorke, amerikiečių prekybos tinklų vadybininkais. Susirašinėju, renku nuomones.

Ir štai kas krinta į akis. Anksčiau, iki embargo, Lietuvos įmonės dirbo su Rusija. O dabar? Dabar jos dirba su tais pačiais rusais Amerikoje – tiekia produktus etninėms rusų parduotuvėms. Amerikiečiai iš jų tiesiogiai dar nenupirko nė vieno prekių padėklo.

Gal lietuviai pagaliau supras, kad gana kalbėtis tik su rusais – laikas surasti bendrą kalbą su amerikiečiais? Bet kol kas jie to dar nedaro.

– Taip, bet ir esame vieninteliai, kurie dirbame su amerikiečių tinklais. Niekaip nesuprantu, kodėl lietuviai tokie riboti – kodėl jie keliaklupsčiauja prieš Amerikoje įsikūrusius rusus?