Už ištesėtą žodį – 230 eurų. Ko reikėjo išsižadėti?

„Nerūkau. Man nerūpi ta cigarečių kontrabanda“. Tai – dažnas atsakymas garsių žmonių, kurie nežino, nei kiek kainuoja cigaretės parduotuvėse, nei kokia yra kontrabandinių rūkalų kaina.

Pasak V.Lašo, labiau nei grasinimai ar gąsdinimai žmones veikia paprasti, motyvaciją sukeliantys dalykai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak V.Lašo, labiau nei grasinimai ar gąsdinimai žmones veikia paprasti, motyvaciją sukeliantys dalykai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Dec 12, 2016, 10:32 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 11:11 PM

Tačiau ne visi iš jų yra abejingi tam, kas vyksta čia pat, pašonėje: įmonėje, įstaigoje, gatvėje. Jie įsitikinę, kad cigarečių kontrabanda – didžiulė problema. Kaip ir rūkymas pats savaime nėra gėris.

Reklamavo net gydytojai

„Pats nerūkau. Ir kitus kviečiu to nedaryti. Juo labiau – nepirkti kontrabandinių cigarečių“, – garsus verslininkas, „UPS-Skubių siuntų“ bendrasavininkis Vladas Lašas nemoralizuoja. Tiesiog jis sako tai, ką galvoja. Ir sugeba įžvelgti gerokai giliau, nei kitiems gali atrodyti.

„Rūkymas visuomenės sveikatai tikrai neduoda naudos. Mes visi, dirbantieji, subsidijuojame sveikatos apsaugos sistemą, tad kartu – ir rūkančiuosius, kuriems tenka gydytis rūkalų sukeltas plaučių ar kitas ligas.

Tuo tarpu visuomenė turėtų rasti būdų, kaip paskatinti žmones išsižadėti tokio žalingo įpročio“, – kalbėjo V.Lašas.

Ir čia pat pridūrė, kad padaryti tai nėra paprasta, ypač, kai dėmesys nukrypsta į vyresnio amžiaus rūkalius. Juk daguma jų prisimena, kaip ne kas kitas, bet patys medikai maždaug prieš penkiasdešimt metų tabako reklamose aiškindavo, kad rūkymas tėra „nekaltas malonumas“.

Paskatino pinigais

„Labiau nei kokie nors grasinimai ar gąsdinimai žmones veikia paprasti, motyvaciją sukeliantys dalykai.

Prieš keletą metų, svarstant, ką gi naujo ir gero galėtume padaryti mūsų įmonės kolektyvui, sugalvojau paskatinti žmones nerūkyti. Kaip? Labai paprastai. Vasaros premiją – 800 litų (dabar būtų 230 eurų) pasiūliau skirti kiekvienam darbuotojui, kuris kolegų akivaizdoje raštu pasižadės vienerius metus nerūkyti.

Tiems, kurie nerūko, ištesėti tokį pažadą buvo vieni juokai. Tiems, kurie retkarčiais užtraukia dūmą, tai buvo neprasta paskata. O tiems, kurie nemažai rūko, tai buvo šioks toks motyvas, nors ir neatrodė, kad daug jų tuo susidomės“, – pasakojo V.Lašas.

Vis dėlto tokio dydžio premija „Skubių siuntų“ darbuotojus paskatino pasigalynėti: „Na, jeigu tu sugebėsi atsisakyti rūkalų, tai ir aš tai padarysiu“.

Anot V.Lašo, tąkart pasižadėjimą pasirašė apie 80 žmonių: ir tų, kurie visai nerūkė, ir tų, kurie retkarčiais rūkė. Parašą suraitė  ir tie, kurie tai darė nuolat.

„Dalis rūkančiųjų ištesėjo pažadą, ir jie, kaip ir nerūkantieji, buvo premijuoti. Bet buvo ir tokių, kuriems nepavyko liautis rūkius.

Tačiau tas paprastas dalykas sukėlė diskusiją bei sumažino atsitiktinai parūkančiųjų skaičių – užbėgo įpročiui už akių“, – sakė pašnekovas.

Maža to, jis savo kolega Vytautu Jokužiu buvo sugalvoję dar vieną motyvą: už 800 litų (230 eurų) iš rūkančiųjų „nupirko“ paskutinį cigarečių pakelį. Jei žmogus neištvėrė ir užsirūkė, cigaretes turėjo „atpirkti“ už ta pačią kainą – grąžinti pinigus.

Pasak V.Lašo, tokie dalykai didina pasitikėjimą, sukelia žaidimo įspūdį bei sumažina blogų įpročių tikimybę.

Remti kontrabandininkus verčia skurdas

„Taip, yra žmonių, kurie gyvena vien tik iš pensijos ar pašalpų, o įpročio rūkyti neįstengia nugalėti.

Atskirtis ir skurdas juos verčia griebtis kontrabandinių cigarečių.

Todėl valstybės užduotis – mažinti skurdą, bet kartu ir stiprinti nuostatą, kad kontrabanda negali būti toleruojama“, – užsiminė verslininkas.

Tačiau kur gi tas teigiamas valdžios pavyzdys?

Pasak V.Lašo, visas blogis, kuris išlenda į viešumą bei yra susijęs su politikais bei kontrabanda, turėtų būti nedelsiant išaiškinamas. Ir netoleruojamas.

„Arba tos politikų sąsajos su kontrabandininkais turi būti ištirtos ir paneigtos, arba tie žmonės turi pasitraukti iš valdžios. Juk tai, kas draudžiama eiliniam žmogui, turi būti draudžiama ir esantiesiems valdžioje.

Deja, taip nėra“, – kalbėjo V.Lašas.

Tad kodėl užkietėjęs rūkalius, kuris gyvena iš pensijos ir kuris mato tuos nebaudžiamus politikus, turi elgtis už juos doriau? Kodėl jis turi mokėti tokią pat kainą už cigaretes, kiek jos kainuoja Danijoje ar Švedijoje? Bet kokie moralizuojantys atsakymai ar kalbos apie šešėlį jų neįtikins.

„Pavyzdžiui, Švedijoje dauguma visuomenės – gal kokie 99 proc. -  gerai supranta, kad reikia laikytis valstybės sukurtų taisyklių.  Švedai, pamatę tą vieną iš šimto, nesilaikančio taisyklių, be jokio sąžinės graužimo išrėžia žmogui tiesą į akis arba informuoja apie tai atsakingus pareigūnus.

Mūsų kultūroje tai atrodo kaip skundimas. Bet tai  yra normalus tvarkos palaikymas. Neįmanoma visų blogybių į gėrį pakeisti iš karto.  

Tačiau kai kuriose srityse matome visišką netvarką – ribos tarp teisingų ir neteisingų dalykų supratimo yra išsitrynusios“, – sakė V.Lašas.

O juk tereikėtų gerų pavyzdžių, kūrybingo požiūrio kaip įveikti negeroves ir paskatomis mažinti blogus įpročius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.