Ten gali pasijusti tarsi kalnuose – kur debesys lieka tau po kojomis“, – pasakoja įmonės „Aukštuminių darbų sprendimai“ direktorius Anatolijus Kulabinas.
Pomėgį pavertė verslu
Darbas dideliame aukštyje ir kalnai šios įmonės istorijoje susiję. Anatolijus dar mokykloje susidomėjo alpinizmu, keliavo vis daugiau, kopė vis aukščiau, tačiau šioms kelionėms reikėjo užsidirbti. Tuomet jis įsidarbino instruktoriumi kalnų sporto centre.
Kai kurie jo klientai ėmė domėtis, ar jis su kitais patyrusiais kolegomis negalėtų pakabinti dekoracijų ant jų pastatų.
„Iš pradžių sulaukdavome vieno kito užsakymo per metus. Bet žinia apie mūsų paslaugas sklido iš lūpų į lūpas ir darbo ėmė daugėti taip sparčiai, kad nebeliko laiko niekam kitam. Teko steigti įmonę, samdyti specialistus ir auginti verslą“, – prisimena A. Kulabinas.
Darbuotojų atranka – griežta
Šį darbą dirbti gali ne visi. Įdomu tai, kad įmonei reikia įvairių sričių specialistų – elektrikų, tinkuotojų ir kitų, bet neužtenka, kad jie išmanytų savo sritį: darbuotojai turi nebijoti dirbti dideliame aukštyje.
„Aukščio baimė yra normali. Darbuotojas turi šiek tiek bijoti ir elgtis atsargiai, nes pavojus – didelis. Tačiau būdamas virš debesų jis negali panikuoti, nes negalės kokybiškai atlikti savo darbo. Darbuotojų atranka į mūsų bendrovę yra rimta. Kai kurie pretendentai kartais net nežino, jog iš tiesų labai bijo aukščio“, – teigia įmonės direktorius.
Įmonės atliekami darbai priklauso nuo sezono. Dabar, kai šalta, dažniausiai tenka lipti daužyti varveklių, nukasti sniegą nuo stogų, montuoti šventines dekoracijas ant pastatų fasadų ir antenų, o po švenčių jas išmontuoti.
Šiltuoju metų laiku dažomi kaminai, remontuojami fasadai ir siūlės tarp daugiabučių blokų, valomi langai. Ir visus šiuos darbus įmonės darbuotojai atlieka pakibę ant virvių.
Draustis – būtina
Žinoma, dirbant tokiame aukštyje privalu suprasti, jog šis darbas pavojingas ne tik tiems, kurie kybo ant virvių viršuje, bet ir turtui apačioje. Įsivaizduokite iš 200 metrų aukščio krintantį plaktuką.
„Mes privalome užtikrinti, jog toje erdvėje, kurioje dirbame, žmonių nebus, tačiau nukentėti gali ir stogeliai, vitrinos ar automobiliai. Nors žmogus ir kontroliuoja procesą, bet, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi tiesiogine prasme – ir krinta įrankis žemyn ant stiklinio stogelio.
Suprasdami savo darbo ypatumus, esame apdraudę darbuotojus ir savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu. Rimtos įmonės, kurioms teikiame paslaugas, to reikalauja. O jeigu ir nereikalautų, nenorime turėti rūpesčių patys ir nenorime, kad klientai jaudintųsi dėl savo turto“, – sako A. Kulabinas.