Pirmąją dalį skaitykite čia.
Advokatas: „Įdomūs dalykai dedasi“
Paveldėtojams teismuose atstovaujančio advokato Pauliaus Vaicekausko nuomone, problema, kad nuosavybės teisių į NT atkūrimo įstatymas numato, jog nuosavybė gali būti atkurta tik į tuos sklypus, kurie nėra užimti.
„Dabartinis įstatymas sako, kad nuosavybė negali būti atkurta į tuos žemės sklypus, kurie apstatyti statiniais. Bet kas yra tie statiniai? Kiekvienas juos supranta savaip. Savininkai, kurie nori atsiimti žemę, supranta, kad statiniai yra tie, kurie nesugriuvę ir naudojami. O tuo metu ten šeimininkaujantys įsivaizduoja, kad jei koks akmuo numestas ar pamatas paklotas – jau ir statinys. Lietuvos aukščiausiasis teismas panašaus pobūdžio bylose jau yra išaiškinęs, kad jei statinys jau negali būti naudojamas pagal paskirtį, tai tokia žemė turi būti grąžinta“, – dėstė advokatas.
Pasak jo, ne paslaptis, kad „Apželdinimas“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdė. Tačiau kai pradėjo formuotis NT burbulai, atsirado NT plėtotojai, kurie įsigijo tuos sklypus, sugebėjo net bankui apleistus statinius įkeisti, gauti paskolą, netgi nuomos teisę iš valstybės susitvarkyti.
„Įdomūs dalykai čia vyko: NŽT teisme aiškindama, kad žemė nenaudojama pagal paskirtį, nutraukia nuomos sutartį, o netrukus ją tyliai vėl tam pačiam nuomininkui išnuomoja“, – svarstė advokatas.
Pasak jo, NŽT kiekvienais metais turi teisę tikrinti, kaip naudojama nuoma. Dešimtmetį niekas nematė, kad jokia veikla nevykdoma, o prašymai atsiimti nuosavybę buvo pateikti ir 2008, ir 2012 metais. Valstybė jau buvo pripažinusi, kad paveldėtojai turi teisę į tą žemę, bet jie ir toliau ignoruojami.
Teks mokėti iš valstybės kišenės
Kyla pagrįstas klausimas: jei nuosavybė nebus atkurta, kokią kompensaciją už tuos 10 ha Kauno centre valstybė, tai yra ir mes, visi mokesčių mokėtojai, turėsime sumokėti teisėtiems paveldėtojams?
P.Vaicekausko nuomone, ne rinkos verte Registrų centre tas žemės sklypas buvo įvertintas 4–5 mln. litų. Remiantis skaičiavimais, vienas aras gali kainuoti nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
„Plėtotojams žemę ketinama atiduoti kone už dyką – už simbolinę nuomą. Tuo metu valstybė turės savininkams pinigais išmokėti. Tad teisėtiems savininkams ne plėtotojai, o mes, mokesčių mokėtojai, turėsime pakloti daugiau kaip milijoną, – įsitikinęs pašnekovas. – Suprantu plėtotojų interesus, bet turi egzistuoti ir teisingumas. Kodėl tie klausimai tiek laiko nebuvo sprendžiami? Atsakymų gali būti įvairių.“
Kur išgaravo paskola?
„Apželdinimas“, kurio 100 proc. valdė įmonė „Baltic Centrum“, dar 2007 metais iš Ūkio banko gavo 15 mln. litų paskolą, kuri neva buvo skirta būsimų daugiabučių kvartalo statyboms. Pagal bankui pateiktus vertinimus ta žemė buvo įvertinta dešimtimis milijonų litų. Tiek pinigų už nieką, už sugriuvusius pastatus, nuomos teisę ir akcijas? O kur tie pinigai dingo? Išgaravo ore?
Paskolą ėmusi „Baltic Centrum“ šių metų birželį bankrutavo. Ten buvo sukurtas painus mechanizmas – vieni ėmė paskolas, įkeisdami akcijas to šeimininko, kuriems priklausė pastatai. Teismuose aiškinama, kad nutraukus nuomos sutartį nukentės dabar šią skolą administruojantis Šiaulių bankas. Neva bus pažeistas viešasis interesas, nes Šiaulių bankas perėmė iš bankrutavusio Ūkio banko šitą skolą, kuri niekuo nebus užtikrinta.
Verta prisiminti istoriją
Grįžkime į tuos laikus, kai tas NT plėtotojams apetitą keliantis žemės plotas atiteko buvusios savivaldybės įmonei „Apželdinimas“. 2004 metais ją privatizavę verslininkai už nuostolingai dirbusią, rinkoje pozicijas praradusią įmonę sumokėjo vos 1,51 mln. litų.
Aukcione tuomet dalyvavo tik vienas pretendentas – NT ir statybomis besiverčianti bendrovė „Baltic Realty Adviser“, kuriai vadovavo Kaune gerai žinomas verslininkas, vėliau Kauno tarybos nariu tapęs Arvydas Žilevičius.
Anuomet buvo dalijamasi grandiozinėmis idėjomis. Neva ten iškilsiąs naujasis mikrorajonas, projektuojami gyvenamieji namai – šiuolaikinės architektūros iki 20 aukštų pastatai su moderniais apartamentais.
Tačiau įmonė toliau merdėjo, o 2005 metais už 3 mln. litų ji perparduota investicinei bendrovei „Invalda“. Vos po metų „Invalda“ „Apželdinimą“ vėl pardavė, tik už gerokai didesnę – 17,7 mln. litų – sumą. Ir, kaip galima spėti, tam pačiam A.Žilevičiui.
Nors anuomet A.Žilevičius „Kauno dienai“ aiškino, kad nei „Apželdinimo“ akcijos, nei sklypas jam nepriklauso, Žilevičių pavardę galima rasti įvairiuose su „Apželdinimu“ susijusiuose dokumentuose. Štai 2009 metais įmonei vadovavo Daiva Žilevičiūtė. 2012 m. rugpjūtį bendrovei surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole rašoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiama „Apželdinimo“ direktorė A.Žilevičiaus sutuoktinė Milda Žilevičienė. 2015 metais įmonės direktoriumi buvo paskelbtas A.Žilevičius.
Šio verslininko pavardė taip pat minima prie daugelio veikiančių ir jau išregistruotų bendrovių, tokių kaip „Centro namas“, „Progresa“, „Centro investicijų grupė“, „Beržolė“, „Fredos asfaltas“ ir kitų.
Lydi skandalai
A.Žilevičiaus veiklą nuolat lydi skandalai. Praėjusiais metais kilo triukšmas dėl statybų, kurias šio verslininko įmonė „Baltic Realty Adviser“ vykdė Kamšos draustinyje. Buvo nustatyta, kad namai ten pastatyti nelegaliai, nors verslininkas aiškino turįs statybų leidimus, kuriuos išdavusi Kauno rajono savivaldybė.
Dar 2006 metais kilo triukšmas dėl Kauno Fredos kvartalo. Šio kvartalo statytojas A.Žilevičius, kuris tuo metu buvo Kauno tarybos narys, su kitais politikais priėmė sprendimą skirti 2,5 mln. litų privataus kvartalo Fredoje gatvėms, šaligatviams ir pėsčiųjų takams tiesti.
Lrytas.lt paklausė A.Žilevičiaus, kas jį siejo su „Apželdinimu“, ir išgirdo tokį atsakymą: „Absoliučiai niekas.“
– Bet jūs buvote jos vadovas?
– Niekada. Na, gal labai seniai.
– Mūsų turimais duomenimis, jūs šiai bendrovei vadovavote iki praėjusių metų birželio.
– Tikrai, tikrai ne.
– Ar jums ta bendrovė priklausė, kai iš Ūkio banko buvo paimta paskola?
– Oi, seni laikai. Aš jau išėjau į pensiją, niekur nedirbu. Neturiu ką pasakyti. Klauskite „Apželdinimo“ direktoriaus.
„Apželdinime“ nurodytas tik vienas dirbantis asmuo.
Paskambinus nurodytu mobiliuoju telefonu atsiliepusi moteris sakė su šia bendrove nieko bendra neturinti. Taip, kadaise ten dirbo buhaltere, bet nežino nei kas ten dabar dirba, nei kam ji priklauso.
Bankui – nemaloni žinia
Šiaulių bankas, paveldėjęs Ūkio banko kreditorius, iš bankrutavusios įmonės „Baltic Centrum“ varžytynių būdu perėmė „Apželdinimo“ akcijas. Nuo lapkričio 25-osios jos priklauso Šiaulių banko Turto fondui. Šio fondo direktorė Ilona Baranauskienė sakė: „Mūsų situacija komplikuota. Tai ne Šiaulių banko suteiktas, bet iš Ūkio banko transakcijos būdu perimtas kreditas. Šiuo metu sklypo nuomininkas yra „Apželdinimas“, kuris vykdo žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Eksploatuojami sklype esantys statiniai.
Paskola buvo panaudota, pradėti statyti du namai, statybos leidimai gauti dar dviem kotedžų kvartalams. Projektavimo darbai yra visiškai atlikti, statybos darbai pradėti.
Šiuo metu vyksta bylinėjimasis teisme, „Apželdinimas“ atstovauja savo interesams. Apie paveldėtojus žinau tik tiek, kiek esu susipažinusi su teismine medžiaga. Jie yra įtraukti kaip tretieji asmenys. Ir ne Šiaulių bankas ar „Apželdinimas“, bet NŽT sprendžia, ar yra laisva, ar nelaisva žemė.
Mano žiniomis, yra dokumentai, kad ta žemė nėra grąžintina natūra.
Jeigu atvirai, Šiaulių bankui buvo netikėta ir nemaloni žinia, kad ši žemė, apie kurią kalbame, turi paveldėtojus ir gali būti grąžinta. Sandorio metu apie tai jokios informacijos nebuvo, ji niekur nebuvo užfiksuota ir oficialiai neskelbta. Buvo skelbiama priešingai: kad šioje vietoje grąžintinos žemės nėra. Dabar laukiame, kaip teismai šį klausimą išspręs.“
