Klaipėdietė, feisbuke pasiskelbusi prekiaujanti padirbiniais, neseniai sulaukė mokesčių inspektorių dėmesio. Moteris net neslėpė pardavinėjanti ne originalius daiktus, o tokius, kurie tik panašūs į pasaulyje garsių įmonių gaminius.
Kaip sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai, socialiniuose tinkluose dažnai inspektoriams užkimba ir smulkesnės, ir stambesnės žuvys.
Tokie atvejai sulaukia ir policijos dėmesio. Tiesa, paprastai tik tuomet, kai kas nors parašo pareiškimą, nes patys pareigūnai interneto platybių nenaršo.
Praneša ir vartotojai
„Turiu 7 Pradas vietoje!!! (Ne originalios.) Merginos, kas norejo – parašykit!!! Kol dar yra!!! 60 eurų.“ Toks skelbimas (kalba netaisyta. – Red.) socialiniame tinkle „Redos Boutique“ paskyroje neprasprūdo pro akis VMI.
Skelbimų, kad prekiaujama ne originaliais daiktais, o padirbiniais, „Redos Boutique“ paskyroje – ne vienas. Kad ir „LV skaros (ne originalios) po 30 eur.“. Turimi galvoje „Louis Vuitton“ aksesuarai.
Kaip sakė VMI atstovas Darius Buta, vienas inspekcijos padalinys nuolat stebi viešąją erdvę – socialinius tinklus, portalus. Aptikus įdomios informacijos, ji įtraukiama į duomenų bazes, analizuojama.
„Komercija jau seniai vyksta ne tik turguose, parduotuvėse. Elektroninė erdvė – tokia sritis, kuriai mokesčių inspektoriai skiria dėmesio, yra suburta ekspertų komanda, kuri tuo rūpinasi“, – aiškino D.Buta.
VMI sulaukia pilietiškai nusiteikusių žmonių pranešimų. Vartotojai pranešė apie galimybę virtualioje erdvėje įsigyti neva „Gucci“ ar „Daniel Wellington“ laikrodžių už 13 ar 10 eurų.
Taip pat „Calvin Klein“ sportinių kostiumų ar „Tommy Hilfiger“ džemperių dalyvaujant aukcione, kai pradinė kaina – vos 5 eurai.
Klastočių aruodas – Kinija
„Vis dažniau tokių atvejų tiek Mokesčių inspekcija, tiek kitos kontroliuojančios Lietuvos institucijos nustato būtent elektroninėje erdvėje“, – neslėpė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Informacija dėl galimai suklastotų drabužių, laikrodžių ir kitų daiktų prekybos VMI pasidalija su Lietuvos policija, o toliau ją tiria Ekonominės policijos ir kiti padaliniai.
Anot A.Klerausko, dažniausia klastočių kilmės šalis – Kinija. Iš šios šalies, perkant elektroniniuose prekybos portaluose (dažniausiai AliExpress.com bei Alibaba.com), į Lietuvą ir patenka abejotinos kokybės pigios, vos po kelis eurus kainuojančios prekės.
„Lietuvoje jos paprastai parduodamos už keliasdešimt kartų didesnę kainą. Ir dažniausiai jokie mokesčiai nesumokami“, – kalbėjo A.Klerauskas.
Pagauna tik menką dalį
Kas gali grėsti tokiems prekeiviams? Baudžiamajame kodekse už tokių neoriginalių prekių pardavimą numatytos baudos siekia iki 150 bazinių socialinių išmokų (BSI). Viena BSI – 38 eurai. Tad iš viso toks verslininkas gali gauti 5,7 tūkst. eurų baudą.
Kriminalinės policijos biuro (KPB) Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos viršininkas Donatas Mažeika neslėpė, kad dideliais laimėjimais pareigūnai pasigirti negali.
2016-aisiais nustatyti 49 atvejai (2015 m. – 46), kai buvo pažeistas atitinkamas Baudžiamojo kodekso straipsnis. Iš jų – 24 nusikaltimai, kai buvo pardavinėjami dideli kiekiai padirbinių. Kitais atvejais kiekiai nebuvo dideli, tad tai laikoma nusižengimu.
„Žinoma, ši statistika greičiausiai neatspindi tikrosios padėties. Tokių žmonių, kurie nori visuomenei pasirodyti, kad nusipirkę ne originalą esą turi tikrą daiktą, Lietuvoje yra ir jie dažniausiai žino, ką perka.
Muitinė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba tokias prekes tikrina. Jei jos nėra tikros, konfiskuoja. Bet visko sugaudyti neįmanoma“, – apgailestavo D.Mažeika.
Jis priminė, kad yra būdas kovoti su nelegalia veikla socialiniuose tinkluose siunčiant jų valdytojams pranešimus.
„Yra galimybė apie tokias paskyras, kuriose vykdoma neteisėta veikla, pranešti feisbukui, ir jos uždaromos. Mes, policija, kartais kaip paprasti žmonės apie tai pranešame.
Kuo daugiau pranešimų, tuo greičiau reaguojama. Būna, surenki pulkelį žmonių tam reikalui“, – pasakojo D.Mažeika.
Seka ir „supermamas“
Savo ruožtu VMI interneto erdvėje labiau nei prekyba klastotėmis domina, ar pardavėjai tinkamai įregistravę savo veiklą, ar sumoka mokesčius.
„Pastaraisiais metais VMI vis daugiau dėmesio skiria Lietuvoje populiariausio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroms, komerciniams puslapiams, kurie kelia daug klausimų dėl veiklos legalumo.
Nuošalyje nepaliekami skelbimų puslapiai, „supermamų“ bendravimo portalai ir visa kita“, – įspėjo A.Klerauskas.
Socialiniuose tinkluose VMI nustato įvairaus pobūdžio pažeidimų, bet dažniausiai tai – neregistruota veikla arba neįtrauktos į apskaitą gautos pajamos už parduotas prekes. Ar tai klastotės – jau policijos pareigūnų veiklos sritis.
Veikia tarpininkų verslas
Lietuvoje gana populiarus tarpininkavimas gabenant prekes iš įvairių valstybių, neretai apeinant ir muitinės procedūras.
Pavyzdžiui, iš JAV elektroninių parduotuvių nuperkamos prekės siunčiamos į Lietuvą nuėmus etiketes. Taip vaizduojama, kad prekės yra ne naujos, o naudotos, nors tos pačios etiketės pirkėjui persiunčiamos kitu siuntiniu.
Šiuo atveju tarpininkų dažniausiai būna du – vienas Lietuvoje, kitas – valstybėje, iš kurios užsakomos prekės, o atlygis priklauso nuo prekės vertės.
VMI yra nustačiusi atvejų, kai tarpininkai vengia deklaruoti gautas pajamas ir mokėti privalomus mokesčius motyvuodami tuo, kad šimtai gautų siuntinių yra skirti šeimos nariams, giminėms bei draugams.
Primena kovą su vėjo malūnais
Andrius Jankauskas
Įmonės „Du broliai“ vadybininkas ir bendraturtis
„Ir turgavietėse, ir internete pilna tokių prekių. Taip yra ne tik Lietuvoje. Taip yra ir Milane, kur gatvėje gali įsigyti neva „Louis Vuitton“ ar kitokių ženklų daiktų.
Tačiau su tuo kovoti – ne prekybininkų reikalas. Ar jie mums kenkia? Manau, kad nelabai. Tie žmonės, kurie perka mūsų parduotuvėse ar kitose rimtose įmonėse, tikrai nesidairo neaiškiuose portaluose ar kur nors kitur.
Tačiau tokia veikla kenkia prekės ženklo savininkų įvaizdžiui. Deja, jie nesugeba su tuo kovoti net Italijoje ar Prancūzijoje. Tai – kova su vėjo malūnais. Nelegalai gauna baudą ir toliau pardavinėja.
Buvo atvejis, kai Vilniaus centre esančioje parduotuvėje buvo pardavinėjami padirbiniai. Tuomet labai neigiamai sureagavo mados namai, nes tokie daiktai buvo parduodami oficialioje parduotuvėje, buvo duodamas čekis.“
