Robotai, atvežantys prekes į rūšiavimo sandėlius, įrenginiai, surandantys reikiamą produktą sandėlyje, išstumia žmogų.
Inovatyvių priemonių, skirtų logistikos procesui palengvinti bei valdyti, Fraunhoferio institute, esančiame Dortmunde, Vokietijoje, kuriama daugybė. Tokias modernias priemones naudoja ir lietuviai.
Ir kuria, ir testuoja
„Kas tai?“ – Fraunhoferio medžiagų srautų ir logistikos instituto atstovas Arndas Ciprina į rankas paima nedidelį įrenginį. Tai vadinamasis „Coaster“, kuris per belaides sąsajas gali nuskaityti siuntų duomenis – brūkšninius kodus. Arba tiesiog prekių identifikavimo įrenginys.
Tai tik mažytė moderni pagalbos priemonė, sandėliuose palengvinanti siuntų skirstymo procesą. Pasak A.Ciprinos, mokslininkai dėmesį sutelkė į silpniausias prekių tiekimo grandinės dalis. Pavyzdžiui, 2014-aisiais institute buvo įsteigta laboratorija, skirta mobiliesiems siuntų gabenimo įrenginiams – sukurtiems prototipams testuoti.
„Laboratorijoje tiriamasis darbas taip organizuotas, kad robotai, išvežiojantys prekes, judėtų tam tikromis užprogramuotomis teritorijomis. Jie turi surasti prekes sandėliuose ir patys pakrauti. Kaip? Tam ir yra naudojamos testuojamosios technologijos.
Kitos technologijos yra skirtos prekės judėjimui nuo gamintojo iki užsakovo kontroliuoti, trečios – skirtos pakaitinėms detalėms trimačiais spausdintuvais spausdinti.
Jos – ir pirmoji pagalba, kurią galima pasitelkti sugedus kokiai nors siuntas gabenančios technikos detalei“, – sakė A.Ciprina.
Be žmogaus neapsieina
Neatsitiktinai šioje laboratorijoje tyrimai atliekami ir automobilių gamintojų užsakymu.
Pavyzdžiui, testuojama inovatyvi sistema, kuri apskaičiuoja, kaip greičiausiai įveikti kilusį sunkumą, jei gabenant detales sugenda kuri nors tiekimo grandis. Ji pasiūlo tuo metu tinkamiausią išeitį.
„Bet žmogus priimant sprendimą vis tiek dalyvauja. Be jo neapsieinama“, – užsiminė A.Ciprina.
Ar ši sistema jau veikia realybėje? Anot A.Ciprinos, ją jau naudoja Amerikoje esanti „Volkswagen“ grupei priklausanti gamykla, esanti Puebloje, Meksikoje.
„Pasitelkus sistemą apskaičiuojama, kokios detalės kada turi būti atgabentos iš Europos. Ir koks alternatyvus sprendimas turi būti priimtas, jei, pavyzdžiui, kas nors nutinka jas gabenančiam laivui“, – sakė A.Ciprina.
Atgarsiai pasiekia ir Lietuvą
Logistikos sprendimų automatizavimo įmonė „SICK Sensor Intelligence“, logistikos įmonės „Schenker“ ir „Würth“ bei automobilių gamintoja BMW. Tai – Vokietijos įmonės, kurios pastaruoju metu bendradarbiauja su Fraunhoferio medžiagų srautų ir logistikos institutu.
Jos teikia finansinę paramą šio instituto mokslininkų atliekamiems tyrimams.
Ar naujovės, sukuriamos institute, pasiekia ir Lietuvą? Pokalbis apie tai – su „Schenker“ atstovybės Lietuvoje vadovu Edmundu Daukantu.
– Kada logistikos įmonėms prireikia mokslininkų pagalbos? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Daukanto.
– Jie yra idėjų plėtotojai. Juk logistikoje viskas prasideda nuo elementaraus fakto – darbo jėgos stygiaus.
Europa sensta, daiktams krauti reikia jaunų žmonių – stiprių rankų. Jų mažėja. Todėl ir atsirado technologijų, galinčių pagreitinti darbą, poreikis.
– Kokios tada pagalbos logistikos įmonės gali tikėtis iš sandėliuose besidarbuosiančių robotų – prekių dėžes išvežiojančių mašinų? Arba prekių identifikavimo įrenginių?
– Tokį darbą daugelio šalių sandėliuose atlieka žmonės – kilnoja siuntų dėžes rankomis.
Tačiau tai yra fizinis darbas, kuriam nereikia aukšto intelekto. Šis darbas nekuria pridedamosios vertės. Tai – grandis, kurią galima pašalinti pasitelkiant technologijas.
Robotai, atvežantys prekes į rūšiavimo sandėlius, išstumia žmogų.
Jeigu siuntų kiekis labai didelis, investicijos į technologijas atsiperka – jos kainuoja pigiau nei darbuotojų išlaikymas.
Kitos technologijos – brūkšninius ar kitokius kodus skaitantys identifikavimo įrenginiai, belaidžiai skeneriai, „Google“ akiniai – visos jos padeda gauti informaciją apie prekę: kokia ji, ką su ja daryti, kur ją padėti. Tai padeda atlikti darbą greičiau ir daug paprasčiau.
– Kokiais atvejais logistikos įmonių sandėliuose prireikia skraidyklių? Fraunhoferio institute jos taip pat testuojamos. Arba trimačių spausdintuvų?
– Spausdintuvai – tai jau ne logistika, bet su joje naudojama technika susijęs produktas. Kai kurias detales, ypač iš plastiko, 3D spausdintuvas išspausdina gana greitai – pagamina ją tiesiog ten pat, vietoje.
Pavyzdžiui, automobilių servisai, turėdami tam tikros detalės kodą, gali ją patys „išdrožti“, jeigu tik tai nėra per daug medžiagų imlus gaminys. Mat, nepaisant automobilių solidumo, daugybė detalių juose yra gana paprastos.
O skraidyklės? Jos tinkamiausios sandėlio inventorizacijai atlikti. Prekes inventorizuoti tenka gana dažnai.
Kadangi sandėliai yra aukšti, tam jau bandoma naudoti ir skraidykles – aparatus su pritvirtintomis kameromis.
Jos skenuoja prekių kodus: fiksuoja, ar prekė yra savo vietoje, ir palygina duomenis su esančiais duomenų bazėje.
Tačiau apie skraidyklių naudojimą prekėms pernešti dar svajojama – dar tiktai galvojama apie eksperimentus.
Priežastis – paprasta: didelių prekių skraidyklė juk neperneštų, tam jau reikėtų sraigtasparnio. O mažos prekės dažniausiai būna brangūs daiktai, kuriuos reikia ir labai saugoti.
Sandėliuose labai daug metalo ir daugybė radijo ryšio. Įsivaizduokite, pakelia skraidyklė kokį nors naujausią išmanųjį telefoną, bet gauna klaidinantį signalą ir įsirėžia į metalinį stelažą.
– Lietuvoje esančiuose prekių sandėliuose didžiausius krovimo darbus vis dar atlieka žmonės?
– Mažosios mechanizacijos yra nemažai, yra ir tam tikrų robotizavimo elementų, ypač siuntoms rūšiuoti. Bet viena didžiausių bėdų – esame maža šalis, kurioje santykinai mažas ir vidutinis atlyginimas.
Pikantiška situacija: artimiausius robotizuotus sandėlius žinau esant Švedijoje ir Lenkijoje.
Ten, kur perkraunami didžiuliai siuntų srautai, pasiteisina investicijos į technologijas. O Lietuvoje tiek daug siuntų suorganizuoti nebūtų lengva.
