Knygų leidybos verslas stingsta – šaldo jį ne tik mokesčiai

Prasta demografinė situacija, užsienio investicijų stoka, piratavimas ir nepasverti teisės aktai. Visa tai ateityje gali stabdyti ir taip trapų leidybos sektoriaus augimą – teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikai.

Ypač neigiamą įtaką leidybai gali padaryti nuo šių metų panaikintos lengvatos meno kūrėjams bei net keletą kartų padidinti mokesčiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ypač neigiamą įtaką leidybai gali padaryti nuo šių metų panaikintos lengvatos meno kūrėjams bei net keletą kartų padidinti mokesčiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ypač neigiamą įtaką leidybai gali padaryti nuo šių metų panaikintos lengvatos meno kūrėjams bei net keletą kartų padidinti mokesčiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ypač neigiamą įtaką leidybai gali padaryti nuo šių metų panaikintos lengvatos meno kūrėjams bei net keletą kartų padidinti mokesčiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 10, 2017, 9:51 AM, atnaujinta Apr 12, 2017, 11:50 AM

„Lietuvos leidybos rinkos dalyvių skaičius, remiantis įvairiais šaltiniais, gerokai varijuoja, – sakė „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė. – Jei skaičiuosime visus, kas turi tarptautinį knygos numerį ISBN, tokių leidėjų bus per tris tūkstančius.

Įmonių ir organizacijų, užsiimančių knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybine veikla, 2015 m. buvo 445. Palyginti su 2014-aisiais, šis skaičius šiek tiek ūgtelėjo, tačiau šiose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius pastaruoju metu traukėsi.“

Anot pačių leidėjų, knygų leidyklų, kurios išleidžia daugiau negu 10 naujų pavadinimų knygų per metus ir formuoja knygų leidybos turinį, Lietuvoje yra apie 70.

Knygoms nelieka pinigų

„Nepaisant pastaraisiais metais vis tirpstančio personalo, knygų buvo išleista kiek daugėliau, o leidybos sektorius pagaliau išsikapstė iš 2009-2012 m. grynojo nuostolio duobės.

Tačiau nieko gero nežada mažėjantis bibliotekų fondas, nuo 2007 m. susitraukęs net 13,2 proc., vis prastėjanti demografinė situacija ir nepalanki gyventojų vartojimo struktūra, kur po išlaidų būstui ir maistui, knygoms nelabai kas ir lieka.“

Augimo galios išseko

Pastarieji keleri stabilumo metai leido leidybos sektoriui po truputį optimizuoti veiklą ir didinti apyvartą.

Leidybos įmonių pelnas, dar 2008 m. nėręs žemyn ir virtęs nuostoliu, rentabilumo ribą vėl perkopė 2013 m. Nuo tol jis guviai kopė aukštyn, tačiau paskutiniu metu matyti, kad augimo potencialas palengva išsikvepia.

„Žvelgdami į pastaruoju metu augusią knygų ir brošiūrų leidybą galėtume puoselėti trapią viltį, kad artimiausiu metu stebėsime ir pajamų augimą, – teigia „Creditreform Lietuva“ analitikė. – Tiesa, dar neseniai mažėjusios išlaidos gamybai greičiausiai vėl didės dėl ekonomistų prognozuojamo aktyvesnio kainų augimo.

O ypač neigiamą įtaką leidybai gali padaryti nuo šių metų panaikintos lengvatos meno kūrėjams bei net keletą kartų padidinti mokesčiai.“

Mokesčiai smogs ne tik autoriams

Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiosios direktorės Aidos Dobkevičiūtės, didinami mokesčiai – naujasis autorių apmokestinimo modelis, lengvatų kūrėjams panaikinimas – sukels neigiamas pasekmes. Knygos dar labiau brangs, tad mažės jų prieinamumas. Bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų, sumenks ir autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis. Bankrutuos dalis leidyklų, o lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis.

Taip pat valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai sukels sumaištį intelektinės nuosavybės (turto) turėtojo ir kitos šalies santykiuose, nes prilygino juos darbuotojo ir darbdavio santykiams.

Piratavimas plinta

Knygų leidyba stagnuoja ir dėl Lietuvoje plačiai paplitusio piratavimo. Skenuotos knygų kopijos jau po kelių savaičių atsiduria internete. Dėl šios priežasties vietinės leidyklos kol kas neskiria tiek daug dėmesio ir investicijų elektroninei leidybai, kuri vakaruose jau įgavo pagreitį.

Piratavimas ir menkos gyventojų pajamos, o ypač pajamų dalis, kurią jie skiria kultūrai ir skaitymui, verčia leidėjus labiau orientuotis į stabiliai leidybos produkciją vartojančius ir už tai mokančius sektorius – bibliotekas bei valstybės finansuojamą mokomosios literatūros (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių) leidimą.

Miglota ateitis

Taigi, leidėjai yra visiškai priklausomi nuo šiai sričiai skiriamo biudžetinio finansavimo. Kol kas valdiški pinigai ir valstybės reguliavimas gimstamumo, motinystės ir tėvystės atostogų bei pašalpų srityse palankiai veikia leidybos sektoriaus augimą. Tačiau vis mažėjantis potencialių skaitytojų skaičius verčia konstatuoti, kad leidybos sektoriaus atsigavimas – tik 3-5 artimiausių metų tendencija.

Jau dabar fiksuojamas ir pirkėjų įsiskolinimo didėjimas, 2016 m. kiek pagausėjo įmonių, kurios tarp veiklų nurodo ir leidybą, turto areštų.

Tiesa, jei valstybės parama ir finansavimas būtų didesni, tai padėtų padidinti lietuviškų knygų konkurencingumą ir prieinamumą skaitytojams. Juk iki pat 2008 m. sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) knygų leidybai paskatino leidžiamų knygų skaičiaus augimą.

Tikėtina, kad jei lengvatinis PVM tarifas knygoms išliks ir bus pritaikytas taip pat ir elektroniniams leidiniams, leidėjų perspektyvos bus šviesesnės. Dabartinių valdančiųjų kalbos apie didesnį dėmesį kultūrai leidžia tikėtis, kad taip ir bus.

Investuotojams – nepatraukli sritis

Leidybos sektoriaus gyvenimą ir galimybes išlikti padidintų ir užsienio investicijos. Deja, ši sritis užsienio investuotojams nėra patraukli, nes pasižymi mažu rentabilumu.

Mažėja ne tik gyventojų, menksta ir skaitančiųjų lietuviškai gretos. Gimusieji 1990-1995 m. ir vėliau vietoje knygų pirmenybę jau teikia televizijai ir internetui.

Visa tai drastiškai sumažino tiražus ir pabrangino knygas, o tai savo ruožtu sumažino leidyklų pajamas ir jų investicijas į naujų kūrinių leidybą. Bandymai didinti spaudinių kainas faktiškai išsėmė visas galimybes, kadangi knygos Lietuvoje ir dabar įperkamos ne visiems.

Ketinimai leidybos paslaugas eksportuoti, deja, susiduria su milžiniška pasauline konkurencija, taip pat uždarbio dalies kritimu dalinio dalyvavimo (subrangos) projektuose.

Vis dėlto tarptautinio konkurencingumo potencialą galima įžvelgti elektroninėje leidyboje ir ypač grožinės literatūros anglų kalba. 2015 m. duomenimis kūriniai, išversti iš anglų kalbos, sudarė per 60 proc. visos Lietuvos leidyklų išleistos grožinės ir negrožinės literatūros užsienio kalbomis.

Verstinių kūrinių leidyba auga. 2015 m. Lietuvoje iš viso buvo išleista 3410 naujų pavadinimų knygų lietuvių ir kitomis kalbomis. 2008 m. šis rodiklis siekė net 5480. Jau tuomet iki 1200 egz. sumenkęs vidutinis tiražas išliko nepakitęs iki šiol.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.