Rusijoje klastoja ne tik rublius, bet ir monetas

Pinigų klastotojai siaučia visame pasaulyje, todėl Rusija – tikrai ne išimtis. Tačiau kartais toks rizikingas „verslas“ kelia nuostabą – juk padirbinėti smulkias kupiūras daug brangiau, nei jos vertos.

Klastotojai įsigudrino padirbinėti net ir smulkesnius rublio banknotus.<br>„Scanpix“ nuotr.
Klastotojai įsigudrino padirbinėti net ir smulkesnius rublio banknotus.<br>„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Jan 28, 2017, 3:34 PM, atnaujinta Apr 11, 2017, 6:48 AM

Rusijoje aptinkama ir suklastotų užsieninių kupiūrų, ir rublių. Šios šalies centrinio banko duomenimis, padirbinėtojai labiausiai mėgsta 5 tūkstančių rublių (vakar dienos kursu – 78,55 euro) banknotus.

Jų klastočių per tris paskutinius 2016-ųjų mėnesius šalyje aptikta daugiau negu 8 tūkstančiai, o kiek tebesisuka rinkoje – niekas nenutuokia.

Šiek tiek mažiau rasta netikrų tūkstantinių (tokio banknoto vertė – 15,7 euro).

Tačiau specialistus nustebino tai, kad rinkoje sukasi ir ne centrinio banko išleisti 10 rublių (15,7 euro cento) banknotai.

Mat tokius spausdinti ar klastoti visiškai neapsimoka.

Kaip ir 10 arba 5 rublių vertės monetas, nors praėjusiais metais rasta ir ne viena dešimtis jų klastočių.

Pasak Rusijos policijos, visi šie pinigai buvo išspausdinti ar nukalti ne pačioje Rusijoje, bet kažkur Rytų Europoje.

Vėliau jie atgabenti į Rusiją realizuoti. Tiesa, nepranešama, iš kokios šalies.

Centrinio banko duomenimis, valstybėje nuolat pasitaiko ir padirbtos užsienio valiutos. Daugiausia – JAV dolerių, tačiau aptikta ir eurų, ir Japonijos jenų, ir netgi Kinijos juanių.

Tokios tendencijos vėl paskatino Finansų ministeriją ieškoti sprendimų, kaip sumažinti apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekį.

Svarstoma galimybė, pavyzdžiui, nustatyti vertę, kurią viršijus už pirkinį būtų galima atsiskaityti tik banko kortelėmis.

Finansų ministro Antono Siluanovo nuomone, tokia naujovė ne tiktai padėtų kovoti su pinigų klastotojais, bet ir padarytų šalies ekonomiką skaidresnę.

„Įvedus tokią tvarką galėtume surinkti daugiau mokesčių“, – aiškino ministras.

Tokia idėja kilo dar 2012 metais. Tuomet Valstybės Dūmai pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį jau nuo 2014 metų grynaisiais būtų galima sumokėti iki 600 tūkst. rublių (dabartiniu kursu – 9,43 tūkst. eurų), o nuo 2015 metų – perpus mažiau.

Vėliau nuspręsta šį įstatymą taikyti nuo 2016-ųjų, tačiau priartėjus šiam laikotarpiui idėja išvis buvo numarinta, nes prasidėjo ekonomikos nuosmukis, rublio kursas smigo, o vartotojų perkamoji galia smarkiai sumenko.

Dabar projektas vėl ištrauktas iš stalčiaus.

Tačiau klastotojams ir šešėlinės ekonomikos gerbėjams sunkūs laikai ateis dar negreit: kol kas dalis Dūmos deputatų siūlo nustatyti didžiulį atsiskaitymo grynaisiais pinigais limitą – 2 mln. rublių (31,42 tūkst. eurų). Ir tai tik po 2018-ųjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.