Vilniaus atliekos kelia sumaištį

Už Kazokiškių sąvartyno veiklą atsakingo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius sako, kad ministerijos pozicija dėl atliekų laidojimo Kazokiškėse yra neaiški. Anot jo, nežinant, kiek atliekų bus leidžiama laidoti sąvartyne, gali būti pažeista Europos Sąjungos (ES) teisė ir ES paramos atliekų rūšiavimo gamyklai sutartis.

Aplinkos ministerija mano, kad norint deginimui skirtas atliekas saugoti ilgiau nei pusę metų, Kazokiškių sąvartyne reikia įrengti atskirą aikštelę, tačiau VAATC ir Vilniaus savivaldybės atstovai sako, jog tai nėra būtina, be to, tai pabrangintų atliekų tvarkymą.

Saugoti atliekas galima ir privačiose aikštelėse, bet tam reikalingi leidimai. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus tvirtina, jog jau rasta privačių aikštelių, bet jos neturi leidimų, o aplinkos ministras priduria, jog su ministerija apie tai niekas net nekalbėjo.

Praėjusių metų rugsėjį Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla laikinai sustojo, nes nebeturėjo kur dėti 15 tūkst. tonų išrūšiuotų deginimui skirtų atliekų. Aplinkos ministerija tuomet leido jas pusę metų saugoti Kazokiškių sąvartyne.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas BNS teigė, kad ministerija dabar siūlo šias atliekas palaidoti sąvartyne, nes „Lietuvos energija“ greitai nepastatys atliekų deginimo jėgainės. Bendrovė ministerijai sausio viduryje pranešė, jog Vilniuje jėgainė pradės veikti 2019 metais, o Kaune – 2020 metais. Anksčiau buvo prognozuota, kad jos pradės veikti 2018 ir 2019 metais.

„Dabar tikimasi, kad deginimo įrenginiai bus pastatyti geriausiu atveju 2019 metais, o realiai jie tikriausiai bus pastatyti tik 2020 metais, todėl mes leidžiame 2016-2017 metais pagamintas degias atliekas laidoti sąvartyne ir jų nebesaugoti“, – BNS sakė N.Navickas.

Anot jo, degiųjų atliekų laidojimui sąvartyne reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas.

„Sąvartyne bus leidžiama šalinti degias atliekas, bet sąvartynui reikės pasikeisti leidimą. Kol nėra deginimo įrenginių, tai bus leidžiama daryti. Praėjusi Vilniaus atliekų krizė prasidėjo dėl to, kad degių atliekų nebuvo kur saugoti ir išimties tvarka laikinai buvo leista atliekas saugoti sąvartyne. Dabar naujų privačių aikštelių nėra numatyta, nes niekas su mumis dėl jų net nepradėjo kalbėti“, – teigė K.Navickas.

Pernai rugsėjį Aplinkos ministerija laikinai leido degias atliekas saugoti Kazokiškių sąvartyne. Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, jog jas bus galima saugoti iki trejų metų, jeigu bus sutvarkyta atskira būtent šioms atliekoms skirta aikštelė bei atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovas Dalius Krinickas BNS sakė, kad VAATC ir „Energesman“ nebandė įrengti atskirų aikštelių degioms atliekoms, nebandyta surasti ir privačią jų saugojimo vietą.

Ministerijos pozicija yra neaiški – VAATC

VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius sako, jog Aplinkos ministerija, siūlydama išmesti atliekas Kazokiškių sąvartyne, nenustatė jokių kriterijų. Dėl to VAATC ketina kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą, kad ji nurodytų, kiek atliekų galima šalinti, nepažeidžiant paramos gamyklai sutarties ir ES teisės dėl degių atliekų saugojimo sąvartynuose.

„Jeigu ministerija iki galo nesuformuluoja pozicijos, mes turime žiūrėti, kaip tai supranta Aplinkos projektų valdymo agentūra. Kokie kiekiai galėtų būti šalinami, kad nebūtų pažeistos Europos Sąjungos finansavimo sutartys ir sutartys su atliekų gamyklos operatore“, – BNS kalbėjo T.Vaitkevičius.

Anot jo, šiuo metu Kazokiškių sąvartyne yra saugoma apie 23 tūkst. tonų deginimui skirtų atliekų, didžioji jų dalis – atskirai nuo kitų atliekų, tačiau VAATC nusprendė jas saugoti atskiruose kaupuose, nes nebeužtenka vietos

„Mūsų nuomone, dabar degiųjų atliekų saugojimas Kazokiškėse atitinka visus reikalavimus, todėl nėra būtina įrenginėti atskiras aikšteles. Dabar saugojimas nekelia pavojaus gamtai ir degiosios atliekos yra saugomos sąvartyne, kur yra atskiras dugnas, o paviršiniai vandenys surenkami. Degiosios atliekos yra saugomos atskirai nuo visų pašalintų atliekų. Taip pat pradėjome užkasti degias atliekas specialiai formuojamuose kaupuose, kur degios atliekos nėra sumaišomos su kitomis pašalintomis atliekomis“, – sakė T.Vaitkevičius.

D.Krinickas sakė, kad negalima saugoti degiųjų atliekų kaupuose, nes tai iš esmės yra jų šalinimas, o štam VAATC dar nėra gavęs leidimo. T.Vaitkevičius savo ruožtu teigė, kad VAATC praėjusiais metais prašė Aplinkos apsaugos agentūros leidimų degiąsias atliekas šalinti ir saugoti iki trejų metų, tačiau agentūra jų nedavė.

„Dabar sakoma, kad turėtume įsirengti atskirą sekciją, bet ji gali kainuoti apie 2 mln. eurų. Šią sumą turėtų padengti vilniečiai per atliekų tvarkymo mokestis, o viena iš mano pagrindinių užduočių yra tai, jog atliekų mokesčiai miestiečiams negali didėti. Be to, jau dabar turimos sekcijos, kuriose saugome degiąsias atliekas, yra saugios ir atitinka visus reikalavimus“, – tvirtino T.Vaitkevičius.

Vilniaus savivaldybė – nauja aikštelė Kazokiškėse būtų per brangi

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis BNS pasakojo, jog jeigu būtų nuspręsta Kazokiškių sąvartyne įrengti naują aikštelę saugoti degias atliekas, tam reikėtų didelių investicijų, todėl atliekų tvarkymas pabrangtų.

„Pasikeitus Aplinkos ministerijos vadovybei, pastaruoju metu yra iškeltas reikalavimas degiųjų atliekų saugojimui įrengti visiškai atskirą aikštelę. Tai reikalauja itin didelių investicijų ir laiko. Skaičiuojama, kad naujos aikštelės įrengimas kainuotų apie 1,5 mln. eurų, o tai labiausiai paliestų vilniečius, nes vienos tonos atliekų sutvarkymas per metus pabrangtų 5 eurais“, – teigė V.Juodis.

Anot jo, Kazokiškių sąvartyne nereikia įrengti naujos aikštelės, nes jos saugomos pagal visus aplinkosaugos reikalavimus.

„Aplinkos ministerija, įvertinusi realias galimybes ir atsižvelgusi į vilniečių interesus, turi aiškiai pasakyti, ką miestas turi daryti su degiosiomis atliekomis – saugoti ar deginti jas. O apsisprendusi dėl to, turi numatyti protingą laiko tarpą jo įgyvendinimui“, – BNS teigė V.Juodis.

„Energesman“ ieško privačių atliekų saugojimo aikštelių

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus BNS sakė, kad yra rastos kelios privačios aikštelės degiųjų atliekų saugojimui Vilniaus apskrityje, tačiau nėra leidimų.

„Ieškojome ir radome aikšteles, bet leidimai joms nėra išduoti. Abejoju, ar artimiausiu metu nors vienoje aikštelėje mums bus leidžiama laikyti atliekas. Iš vienos pusės politikai sako, kad reikia privačių aikštelių, bet iš kitos pusės leidimai yra neišduodami ir formuojama sistema, kurioje nebūtų privačių aikštelių“, – teigė D.Majus.

„Energesman“ praėjusiais metais buvo gavusi leidimus saugoti degiąsias atliekas Visagine ir Elektrėnuose, tačiau Aplinkos ministerija panaikino juos teigdama, kad privačios aikštelės neatitiko saugumo reikalavimų.

D.Majus tvirtino, kad dabar atliekų rūšiavimo gamyklos teritorijoje vis dar saugoma apie 5 tūkst. degiųjų atliekų.

Atliekų deginimo gamyklas Vilniuje ir Kaune ketinančios statyti „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS sakė, kad dabartinių atliekų sunaikinimas sąvartyne nedarys jokios įtakos kogeneracinių jėgainių veiklai, kai jos bus pastatytos.

„Srautas yra tvarus ir atliekų bet kokiu atveju jėgainėms pakaks iš einamųjų metų. Kadangi Vilniuje atsiranda ta problema, kad po išrūšiavimo dabar nėra kur atliekų dėti, tai yra rastas sprendimas pasaugoti. Mano supratimu, siūlymas šalinti atliekas yra susijęs su tuo, kad degiųjų atliekų negalima saugoti ilgiau nei trejus metus. Mums niekada tai nebuvo kritinis momentas“, – kalbėjo D.Misiūnas.

Pasak jo, kogeneracinės jėgainės padės išspręsti deginimui skirtų atliekų pertekliaus problemą Vilniuje.

„Dabar yra numatyta, kad per keletą metų tas sukauptas degiųjų atliekų kiekis būtų sudegintas kartu su esamu tų metų srautu. Tokiu būdu sukauptos degiosios atliekos bus po truputį sudegintos. Tai jau yra pakankamai detaliai išdiskutuota ir sumodeliuota“, – kalbėjo D.Misiūnas.

Lietuvoje kol kas veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, ją valdo Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Lietuva“, tačiau ji negali sudeginti visų komunalinių atliekų, išrūšiuotų devyniose rūšiavimo gamyklose ir paruoštų deginti.

Vilniuje dėl naudojamos skirtingos technologijos yra pagaminama daugiau degiųjų atliekų, todėl praėjusių metų rudenį neradus kur jas dėti, sutriko atliekų rūšiavimo gamyklos veikla.