Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas su
„siauruko“ laikinuoju vadovu šią savaitę investicijų galimybes
aptarė su britų konsultantais iš bendrovės „Equity&Grant“ ir
įmonės „Vintage trains“ vadovais. Jie, pasak mero, domisi
būtent šia viešąja įstaiga.
„Jie nori „pačiupinėti“ situaciją, jie man rimtų
žmonių įspūdį padarė. Jie dirba pas save su šita tema daug
metų, juos domintų, kokios yra galimybės (investuoti – BNS), –
BNS sakė R.M.Račkauskas. – Jie sakė, kad pateiks savo išvadas,
ir toliau kalbėsimės, jeigu jiems įdomu.“
Kaip teigia Panevėžio savivaldybė, bendrovė „Equity&Grant“
padeda verslo kompanijoms dirbti ir investuoti Centrinės, Šiaurės
ir Rytų Europos šalyse, o Lietuvoje dirba apie dešimt metų.
„Vintage trains“ siekia populiarinti senųjų geležinkelių
teikiamas turizmo paslaugas.
Viešąją įstaigą Aukštaitijos siaurasis geležinkelis valdo
Susisiekimo ministerija ir Anykščių rajono savivaldybė. Su
pastarosios meru Kęstučiu Tubiu britai taip pat susitiko šią
savaitę.
V.Račkauskas sakė, kad savo ruožtu Panevėžys šiuo metu
derasi su „siauruko“ vadovybe dėl galimybės tapti dalininkais,
iniciatyvą esą palaiko ir Panevėžio rajono vadovai.
„Esame savo taryboje priėmę sprendimą, kad ketiname jungtis,
esame ir raštą parašę „siaurukui“, kad norėtumėme būti
dalininkais, vyksta preliminarios kalbos. Aš tikiuosi, kad šiais
metais tapsime dalininkais, ir rajonas preliminariai sutiktų. Nes
mieste ir rajone turime pusę siauruko infrastruktūros“, –
dėstė meras.
Be kita ko, Panevėžys turi vieną didžiausių pasaulyje
siaurojo geležinkelio depų. Anot mero, Panevėžį domintų
šiaurinė kryptis link Joniškėlio, Biržų, Linkuvos, kur yra
turistinių objektų, tarp jų – Biržų pilis, dvarai, alaus kelio
programa. Anot mero, siaurojo geležinkelio atšaka yra geros
būklės, didelių investicijų galbūt nereikėtų.
Panevėžio vadovas sakė kol kas dar neaptaręs šių planų su
dabartine Susisiekimo ministerijos vadovybe. Anksčiau ministerijos
atstovai buvo linkę apskritai atsisakyti savo dalies iš esmės
turizmui skirtą geležinkelį valdančios įstaigos. M.R.Račkauskas
tvirtino, kad savivaldybė norėtų, jog nepaisant visko būtų
išlaikytas ir valstybinis finansavimas.
Panevėžio rajono administracijos direktorius Eugenijus Lunskas
patvirtino, kad Panevėžio miesto ir rajonų vadovai dar pernai
kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siūlydami tapti „siauruko“
dalininkais, iniciatyvą palaikė ir Anykščių rajono vadovybė.
E.Lunskas teigia, kad vienintelė sąlyga ministerijai – 5 – 7
metus išlaikyti dabartines dotacijas „siaurukui“ Jos kasmet
siekia apie 200 – 300 tūkst. eurų.
Viešoji įstaiga jau metus neturi nuolatinio vadovo, kai iš
pareigų pasitraukė ilgametis direktorius Gintaras Kerbedis. Jis
tvirtino, kad nesutapo jo ir Susisiekimo ministerijos požiūriai į
įstaigos veiklą.
Viešųjų pirkimų tarnyba pernai pranešė surinkusi duomenų,
kad įstaiga žinojo 15,5 tūkst. eurų vertės šilumvežio pirkimo
laimėtoją ir klastojo dokumentus. Medžiagą žadėta perduoti
teisėsaugai.
Pernai rugpjūtį buvo skelbtas konkursas į įstaigos vadovus,
tačiau jo rezultatai apskųsti teismui.
Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus
pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė
ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų
paskelbta kultūros paminklais.
Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra 70 km ilgio. Siauruku
galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.
Pagal auditorių ataskaitą, 2015 metus viešoji įstaiga baigė
pelningai, ji turėjo 24,6 tūkst. eurų grynojo pelno, tačiau jos
trumpalaikiai įsipareigojimai 42 tūkst. eurų viršijo trumpalaikį
turtą.