„Šaltuoju metų laiku lauko prekyba beveik nevyksta, todėl pasinaudojome proga pašalinti šiuos statinius“, – aiškino Stoties turgaus direktorius Saulius Tumonis.
Jo žiniomis, mediniai kioskai buvo pastatyti 1993–1994 metais ir šiuolaikinių prekybininkų poreikių jau neatitinka. Statiniai ardomi ir išvežami.
Pasak S.Tumonio, svarbiausia užduotis – atlaisvinti teritoriją, kurioje galėtų vykti lauko prekyba. Ji itin suaktyvėja balandžio ir gegužės mėnesiais.
Statiniams griauti didelių išlaidų nereikės, o vėliau svarstoma galimybė įrengti stogines, kad prekeiviai galėtų pasislėpti nuo lietaus.
„Kol kas nesame priėmę galutinio sprendimo, kaip turėtų atrodyti ši teritorija“, – kalbėjo S.Tumonis. Jokių kitų reikšmingų investicijų Stoties turgaus vadovybė šiais metais neplanuoja.
Bendrovė vis dar bando parduoti nebaigtą statyti 23,205 tūkst. kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų su rūsiu prekybos ir paslaugų kompleksą, prisišliejusį prie netoliese esančios Šiaulių gatvės. Šis pastatas pradėtas statyti dar 1998 metais, tačiau darbai visiškai sustojo 2003-iaisiais.
Pastatą galima pritaikyti prekybos kompleksui arba statyti biurų pastatą, galima nesunkiai įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Bendrovė neturi lėšų šiam miesto vaizdą darkančiam statiniui pabaigti ir turbūt niekada neturės galimybių to padaryti. Pirkėjo paieškos kol kas nebuvo sėkmingos.
„Visada yra vilties sudaryti sandorį, tačiau tai galima patvirtinti tik išvydus sąskaitoje esančius pinigus“, – svarstė S.Tumonis.
Siūlomos akcijos pirkėjų nesudomino
Kauno savivaldybei priklauso 51 proc. Stoties turgaus akcijų. Miesto valdžia daugiau kaip dešimtmetį mėgino jas parduoti, surengta 11 aukcionų.
Kartą pirkėjai iš Marijampolės už akcijų paketą pasiūlė 2,6 mln. eurų, tačiau vėliau pirkinio atsisakė. Nors kaina buvo sumažinta iki 1,5 mln. eurų, pirkėjų tai nesuviliojo.
2015-ųjų pabaigoje savivaldybė su dviem privačiais akcininkais sutarė parduoti tik Šiaulių gatvėje esančius statinius.