Seimo Antikorupcijos komisija, įtardama galbūt aplaidų Žemės ūkio ministerijos pareigūnų darbą, Vyriausybės ir prokurorų paprašė ištirti, ar šalyje gaminamas alkoholis yra skaidriai ir teisingai skirstomas į specialias kategorijas.
Ginčų sukėlė bendrovės „Kauen Craft“, kuri anksčiau vadinosi „Selita“, 8,3–8,5 laipsnio stiprumo gazuotas gėrimas „Velnio kraujas“, pilstomas į dviejų litrų talpos bambalius.
Mat jei tai alus, kaip nustatė muitinės laboratorija, tai pažeidžiamas įstatymas, draudžiantis jį pilstyti į didesnę nei litro tarą. Jei tai ne alus, reikėtų mokėti kur kas didesnį akcizą.
Pripažino savo klaidą
Žemės ūkio ministerija savo nuomonę dėl „Velnio kraujo“ keitė net tris kartus.
Maisto pramonės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Gudaitytė teigė, kad pernai sausio mėnesį gėrimo ministerija nepripažino alumi.
A.Gudaitytė pripažino, kad tuomet rėmėsi tik įmonės pateiktu aprašymu, iš ko gaminamas gėrimas, ir nepaprašė nei tikslios jo receptūros, nei muitinės laboratorijos išvados.
„Pripažįstu, nesusivokiau, kad mane gali apgauti, tai turbūt mano pačios klaida. Dabar, kai yra patirties ir patyrimo, reikalaučiau daugiau dokumentų“, – aiškino A.Gudaitytė.
Pernai balandį ministerija apsisprendė, kad vis dėlto tai yra alus, todėl turi galioti reikalavimai dėl taros dydžio.
Tačiau birželį ministerija sugrįžo prie pirminės savo nuomonės – „Velnio kraują“ vėl perkėlė į kitų alkoholinių gėrimų kategoriją.
A.Gudaitytė pripažino, kad bendrovės „Kauen Craft“ užklausa dėl gėrimo „Velnio kraujas“ buvo vienintelė – nė vienas kitas Lietuvos gamintojas nėra teiravęsis, ar jų gaminamas gėrimas yra priskiriamas prie kitų alkoholinių gėrimų kategorijos.
„Jie man sakė, kad turi gaminti kitokius gėrimus nei didieji gamintojai, nes yra nedideli ir nori išlikti rinkoje“, – aiškino A.Gudaitytė.
Įtarinėja piktnaudžiavimu
Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius įtarė galimą Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiavimą: „Tokiu gėrimu dėl galbūt neskaidrių ministerijos veiksmų yra nuodijama tauta.“
Atrodo, kad šiuo gaminiu nelabai didžiuojasi ir pat bendrovė „Kauen Craft“ – jos interneto puslapyje tarp produktų „Velnio kraujas“ net neminimas.
Tačiau atsiradusi painiava dėl šio gėrimo gamintojui gali būti ir naudinga.
Seimo Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė šią situaciją pavadino sėdėjimu ant dviejų kėdžių. Pagal muitinės laboratorijos išvadą „Velnio kraujas“ buvo pripažintas alumi, tad jam yra nustatomi ir mažesni mokesčiai negu kitiems alkoholiniams gėrimams.
„Jie gudrauja tuo atžvilgiu, kad gerai vadinti gėrimą alumi dėl mokesčių, o taros požiūriu gerai, jog jis nėra alus, nes tada nėra apribojimų dėl išpilstymo“, – teigė I.Šimonytė.
„Kauen Craft“ nurodo, kad šis gėrimas pagamintas iš salyklo, nesalyklinių grūdinių bei cukrinių žaliavų, apynių produktų ir suraugintas naudojant alaus mieles, tačiau jį gaminant panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis – daugiau negu 10 proc.
Įvedė naują kategoriją
Nuo 2002 metų rugpjūčio galiojančioje alkoholinių gėrimų klasifikavimo lentelėje terminas „kiti alkoholiniai gėrimai“ atsirado 2014 metų birželį.
Tada Žemės ūkio ministerijai vadovavo „darbiečių“ deleguotas ministras Vigilijus Jukna.
Savo įsakymu jis nustatė, kad alkoholiniai gėrimai, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir mažesnė kaip 15 tūrio proc. ir kurie neatitinka kitose grupėse nurodytų gėrimų kategorijoms nustatytų reikalavimų, priskiriami prie kitų alkoholinių gėrimų.
2016 metų rugsėjį ministrė Virginija Baltraitienė įsakymo dalį dėl „kitų alkoholinių gėrimų“ pakeitė – iki 22 laipsnių padidino leistiną stiprumą.
Prieštaravimų neklausė
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prieštaravo tokiems alkoholinių gėrimų klasifikavimo pakeitimams.
Jo pernykščiame rašte Žemės ūkio ministerijai tvirtinama, kad susidarė tokia padėtis, kai Lietuvoje gali būti gaminami alkoholiniai gėrimai, neatitinkantys jų gamybą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų ir šiuo metu galiojančių alkoholinių gėrimų grupių.
„Mes prieštaravome ir 2014, ir 2016 metais, bet mūsų balsas į dangų nenuėjo“, – sakė departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Departamentas taip pat nurodė Žemės ūkio ministerijai pakeisti įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo – grupę „kiti alkoholiniai gėrimai“ panaikinti, o joje esančius gėrimus priskirti prie alaus, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių grupių. Praėjusių metų gruodžio 30-ąją ministerija taip ir padarė, tačiau nauja tvarka įsigalios tiktai nuo 2017-ųjų gegužės.
Pagal ją „Velnio kraujas“ bus priskirtas prie alaus, o tai reiškia, kad jis negalės būti pilstomas į dabartinio dydžio tarą.
Šiuo metu dviejų litrų „Velnio kraujo“ butelis kainuoja apie 2,3 euro. (BNS, LR)
Gamintojų elgesį išvadino cinišku
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas „Kauen Craft“ elgesį dėl tokio gėrimo gamybos pavadino cinišku.
„Tai visiškas gamintojo cinizmas, jie gamina tokį „brudą“ – patį pigiausią gėrimą alkoholikams, priklausomybę turintiems žmonėms. Ir pavadinimas koks... Jie diskredituoja visą pramonę“, – tvirtino S.Galadauskas.
Jis taip pat nurodė, kad „Kauen Craft“, susiradusi landą alkoholinių gėrimų klasifikacijoje, nedalyvauja ir depozito sistemoje – šio gėrimo taros negalima pristatyti į taromatus.
Aludarių gildijos prezidentas taip pat piktinosi Žemės ūkio ministerijos elgesiu dėl klasifikacijos taisymų.
„Stebiuosi, kokiu būdu ministerija pakeitė reglamentą, nes mes nieko nežinojome. Mums buvo didelė naujiena. Tai sužinojome tik iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento“, – teigė S.Galadauskas.
