Menkės – ne lietuvių nosiai, teks tenkintis žuvimis atėjūnėmis – grundalais

Šalia uostelio – nauja įmonė

Klaipėdoje pernai atidarytas iš pagrindų rekonstruotas Žuvininkystės produktų aukcionas skelbė ambicingus planus – per metus priimti ir perdirbti apie 920 tonų šviežių žuvų produktų.

Šalia žvejų uostelio pastatytoje šiuolaikiškoje įmonėje galima gaminti žuvų faršą, rūšiuoti ir filetuoti pagal užsakovų skonį ir pageidavimus vertingiausias Baltijos jūros žuvis – menkes.

Žuvininkystės aukcioną valdanti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) į šios įmonės rekonstravimo projektą investavo daugiau kaip 1,4 mln. eurų. Vien tiktai technologinė įranga kainavo 579, 2 tūkst. eurų.

Žadėta prekybos tinklams, mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms tiekti ne užšaldytas ir po to atvėsintas, o vertingiausias maistines savybes išsaugojusias šviežias Baltijos jūros žuvis.

Pertvarkant apie 1500 kvadratinių metrų gamybos plotus, panaudotos Europos Sąjungos investicijos, skirtos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programai.

„Skandinavai, lenkai, vokiečiai mėgaujasi šviežia žuvimi, o lietuviai jos nemato, nes žvejų sugautas laimikis išvežmas svetur. Norime Lietuvos gyventojams sugrąžinti gardžiausią skanėstą – menkes“, – atidarydami rekonstruotą aukcioną kalbėjo jo šeimininkai.

Tačiau viskas apsivertė kitaip – Baltijoje žūklaujančios įmonės savo laimikių į aukcioną neveža. Jis yra nemokus, dėl įsiskolinimų negali normaliai dirbti ir atsiskaityti su žaliavų tiekėjais.

ŽŪM vadovai aiškina, kad ministerija negalinti veikti kaip paprasta akcininkė – padengti aukciono nuostolių savo įnašais, kad jis galėtų atsikvėpti, atsiskaityti su tiekėjais, apsirūpinti žaliavomis.

Kol sprendžiama, ką daryti, kad ES skirtos investicijos nenueitų perniek, žvejai kalba apie, jų manymu, vis labiau artėjantį naujutėlaičio Žuvininkystės produktų aukciono bankrotą.

Žuvininkystę kuruojantis ŽŪM viceministras Artūras Bogdanovas, neseniai Klaipėdoje bendravęs su žvejų bendruomenės atstovais, asocijuotų struktūrų vadovais, išklausė daugybę jų skundų.

„Niekas neveža sugautų žuvų į aukcioną, nes jis yra nemokus, smarkiai įsiskolinęs tiekėjams, įstrigusio vežimo negali išjudinti dažnai keičiami jo vadovai“, – viceministrui aiškino žvejai.

Nors Žuvininkystės produktų aukcionas turi net du ledo generatorius, Baltijoje žūklaujančios įmonės ledą jūroje sugautoms žuvims vėsinti priverstos pirkti Latvijoje.

Naujasis aukciono direktorius Vytautas Mockus pripažino, jog situacija sudėtinga – iš anksčiau paveldėti įsiskolinimai per metus padidėjo 100 tūkst. eurų.

Aukciono veikla nusivylusių žvejų žiniomis, visos skolos siekia apie 350 tūkst. eurų.

Žvejai skundėsi negalintys dalyvauti konkursuose dėl ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų viešojo sektoriaus įmonių aprūpinimo žuvų produktais – leidžiama pirkti tik šaldytas jūrų lydekas, afrikietiškus šamus ir kitas pigiausias importuojamas žuvis. Konkursai vyksta įvertinant maisto produktų krepšelį, todėl juos laimi vos keli tiekėjai, prekiaujantys mėsos gaminiais, vaisiais ir iš toliau atgabentoms šaldytomis ilgo realizavimo termino jūrų žuvimis.

Lietuvoje vaikų darželiams pirkti šviežias menkes ir kitas jūros žuvis, kuriose pasitaiko kaulų, draudžiama, jau nekalbant apie kainas, neįkandamas ikimokyklinio auklėjimo įstaigoms.

„Tiek investavus skelbti bankrotą būtų neteisinga. Sulaukęs bent 200 tūkst. eurų dotacijos, aukcionas padengtų skolas, atgaivintų veiklą. Mes pasirengę pradėti dirbti kad ir šiandien, tik reikia ryžtingų sprendimų“, – vėliavos nenuleidžia V.Mockus.

Valstybės kontroliuojamai įmonei suteikta teisė penkerius metus dirbti nesiekiant pelno, todėl ji gali vartotojams siūlyti pigesnių žuvų produktų – kone savikaina. Tačiau žvejai laimikius veža kitur.

Nors A.Bogdanovas ir neigė gandus apie galimą Žuvininkystės produktų aukciono bankrotą, patys darbuotojai ir žvejai nėra tikri, kad įmonei ir toliau bus leista šitaip vegetuoti.

Neaišku, kaip bankrotą įvertintų žuvų perdirbimo įmonės modernizavimo projektą finansavusios ES struktūros – tylėtų ar reikalautų grąžinti iššvaistytas lėšas.

Aukciono valdytojai ir žvejus ragina pasinaudoti ES parama – gaudyti Baltijoje ir Kuršių mariose pastaruoju metu sparčiai plintančias invazines žuvis grundalus ir pristatyti juos į aukcioną.

V.Mockus patikino žvejus žinąs, kur padėti grundalus: „Jau šiandien galėtume parduoti du tūkstančius tonų tokių žuvų Bulgarijai. Grundalų gaudykles pagamintų kinai“.

Rūkytų grundalų jau galima įsigyti Klaipėdos ir Palangos turgavietėse, bet pirkėjų jie nevilioja. Lietuviai labiau pageidauja jiems įprastų šviežių žuvų – menkių, plekšnių, stintų.

Aplinkosaugininkai sunerimę, kad Lietuvos vandenyse įsiveisę grundalai, jeigu tik nieko nebus daroma, išnaikins kitas verslines žuvis – ir Baltijos jūroje, ir Kuršių mariose.