„Aš manau, jog („Lietuvos geležinkelių“ – BNS) laukia
normalios, vakarietiškos, skaidriais principais valdomos, pelningos
ir duodančios didžiulę pridėtinę vertę valstybei įmonės
ateitis“, – pirmadienį po susitikimo su R.Masiuliu ir
geležinkelių vadovu Mantu Bartuška žurnalistams sakė
S.Skvernelis.
Premjeras tiksliai neįvardino, kada „Lietuvos geležinkeliai“
gali pasiekti „vakarietiškus“ standartus. „Aš manau, kad pirmieji žingsniai yra padaryti, kai kalbame
apie įmonės valdymą. Orientuojamės į visišką politinį
nepriklausomumą nuo suformuotos valdybos. Pagrindinis šios įmonės
tikslas yra efektyvumas ir uždirbama pelnas. Dar reikia žiūrėti,
kad būtų ieškoma naujų rinkų ir klientų“, – teigė
S.Skvernelis.
Premjeras teigė, kad praėjusi Vyriausybė tikriausiai neturėjo
noro modernizuoti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą. „(Praėjusi Vyriausybė – BNS) matyt nenorėjo. Atsakymas labai
paprastas. Turbūt nebuvo noro arba buvo kitoks mąstymas ir matymas.
Aš manau, kad mes neturime pasirinkimo, kai kalbame apie visas
valstybės valdomas įmones“, – kalbėjo S.Skvernelis.
R.Masiulis žurnalistams sakė, kad „vakarietiškus“ skaidrumo
ir efektyvumo standartus „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų
pasiekti per šią Vyriausybės kadenciją. „Dabar po truputį renkama nauja administracija, nauji vadovai
su vakarietiška patirtimi ir norima iš tokios post-sovietinės
įmonės padaryti modernią, europietišką įmonę. Manau, kad per
pirmus metus matysis jau kažkokie rezultatai, bet per kadenciją
matysime veikiančią gerą bendrovę“, – teigė susisiekimo
ministras. Jo nuomone, dabar pagrindinė užduotis yra efektyvinti
„Lietuvos geležinkelių“ veiklą ir gerinti jos valdymą.
„Mes matėme, kad įmonė buvo prastai valdoma, daugybė
skandalų. Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo daug nuogastavimų dėl
neskaidriai vykdomų pirkimų ir vidinių sandorių, todėl
geležinkeliuose buvo daromos permainos pirmoje eilėje ir viską
reikėjo keisti kuo greičiau“, – sakė R.Masiulis.
Jis pridūrė, kad daug diskusijų sukėlusi „Lietuvos
geležinkelių“ parama nebus atnaujinta kol Vyriausybė neparengs
paramos skyrimo gairių, pagal kurias valstybės valdomos bendrovės
galės teikti paramą įvairioms organizacijoms. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška
žurnalistams kalbėjo, kad šiuo metu vykdomos pertvarkos bendrovei
gali padidinti veiklos kaštus, todėl tikroji reformų nauda
atsispindės vėliau.
„Norime, kad būtų pasiektas tiek efektyvumas, tiek skaidrumas.
Taip pat norima, kad būtų užtikrinti krovinių srautai per Lietuvą
ir įgyvendinti strateginiai projektai, pavyzdžiui, „Rail
Baltica“. Šie metai bus pereinamieji, nes numatome vykdyti reformas
ir didinti efektyvumą, o tai reiškia didesnius kaštus. Sprendimai,
kuriuos priimame dabar, efektą duos ateinančiais metais“, –
pirmadienį kalbėjo M.Bartuška.
„Lietuvos geležinkeliai“ praėjusiais metais, preliminariais
duomenimis, patyrė 1,8 mln. eurų grynųjų nuostolių, kai 2015
metais įmonė buvo uždirbusi 2,776 mln. eurų grynojo pelno.
Bendrovės pajamos per metus sumažėjo 5,1 proc. iki 414,9 mln.
eurų. Naujuoju susisiekimo ministru pradėjus dirbti R.Masiuliui iš
„Lietuvos geležinkelių“ vadovo posto pasitraukė ilgametis
įmonės vadovas Stasys Dailydka.
Gruodžio viduryje bendrovės vadovu
paskirtas M.Bartuška, iki tol vadovavęs bendrovei „Klaipėdos
nafta“. Po to iš pareigų atleisti trys „Lietuvos
geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojai, pakeistos
bendrovės ir jos valdomų antrinių įmonių valdybos, įgyvendinti
kiti bendrovės valdymo pokyčiai.