Pernai gruodį dvylika JAV parduotuvių, priklausančių Rytų Europos išeiviams, pasiekė pirmoji mėsos perdirbimo įmonės „Biovela“ produktų siunta – įvairūs konservai ir paštetai. Iš viso – apie 50 tonų gaminių.
Dabar prie prekybos su JAV starto linijos atsistojo ir Krekenavos agrofirma. Šiuo metu kraunamas pirmasis maisto produktų konteineris. Jame, be duonos ir kitų gaminių, bus ir dėžės su mėsos produktais.
Pasak Krekenavos agrofirmos generalinio direktoriaus Lino Grikšo, į JAV gabenamos virtos dešros ir dešrelės. Kol kas – vos keletas tonų.
„Kadangi į JAV galima eksportuoti jautieną bei termiškai apdorotą kiaulieną, pirmiausia amerikiečiams ir bandysime pasiūlyti virtų dešrų. Mūsų verslo partnerė JAV – didmeninė tiekimo įmonė, bendradarbiaujanti su prekybos tinklu“, – pasakojo L.Grikšas.
Taikosi ir į Kanadą
Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus, įmonių prekybai su JAV keliai buvo tiesiami pasitelkus eksportui skatinti skirtas ES paramos lėšas. Buvo rengiamos verslo misijos, išvykos į parodas.
„Asociacijai priklausančios įmonės ieško kuo įvairesnių eksporto galimybių. Prekybos su JAV srityje labiausiai į priekį pasistūmėjusi Krekenavos agrofirma“, – sakė E.Mackevičius.
Lietuvos maisto produktų gamintojai taikosi ne tik į JAV rinką. Pastaruoju metu jie atidžiai stebėjo ir Kanados bei ES derybas dėl tarpusavio laisvosios prekybos susitarimo (CETA).
Europos Parlamentas praėjusią savaitę ratifikavo CETA, o tai pamažu atvers Kanados rinką žemės ūkio ir maisto pramonėms produktams.
„Jei bus sėkmingai prekiaujama su JAV, neišvengiamai verslo partnerių žvalgysimės ir Kanadoje“, – teigė asociacijos vadovas.
Tiesa, tai – dar tik planai. Mat be veterinarijos tarnybų sertifikatų negali būti jokio eksporto, o jiems gauti prireiks laiko.
Nori daugiau leidimų
Bet ar apskritai verta sukti galvą dėl vis naujų sertifikatų? Juk mėsos perdirbėjų Lietuvoje nėra tiek daug, kad galėtų savo gaminiais prekiauti kone visame pasaulyje.
„Būtina turėti galimybių gaminiams į didžiąsias valstybes eksportuoti. Daugumos ES šalių gamintojai turi tokius leidimus ir gali pasirinkti eksportui tas valstybes, kuriose geriausios kainos.
Todėl jie turi ir konkurencinį pranašumą.
Pavyzdžiui, mes dar tik krauname pirmąjį konteinerį į JAV, o lenkai mėsos gaminius į jas eksportuoja jau dešimtį metų.
Į Kiniją taip pat dar negalime išsiųsti mėsos gaminių, vokiečiai ar lenkai – gali“, – užsiminė L.Grikšas.
Akiratyje – Iranas
Pastaraisiais metais maisto produktų gamintojus vilioja arabų šalys, ypač Iranas, kuriam neseniai panaikinta nemažai anksčiau galiojusių tarptautinių sankcijų.
Šiuo metu kaip tik rengiamasi verslo misijai šioje šalyje, o kartu su gamintojais joje dalyvaus ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas.
„Pagrindinis reikalavimas, kurį jautienos importuotojams kelia musulmoniškos šalys, yra ritualinis skerdimas.
O tam reikia ir priežiūros, ir sertifikato. Be mūsų pagalbos jo gauti nepavyktų.
Bandysiu padėti, kiek įmanoma. Galimybių gauti leidimus yra, tik atskiros valstybės kelia skirtingus reikalavimus. Nors jie yra įveikiami“, – kalbėjo R.Jakubauskas.
Iki šiol „Halal“ sertifikatą turinti skerdiena buvo gana epizodiškai gabenama tik į Egiptą.
