Ir rekordiškai didelis biudžeto planas taps pagrindiniu šiais metais miesto finansiniu dokumentu. Apie jį naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Petrausku.
– Žodis „rekordiškas“ skambėjo ir pernai panašiu laiku, kai buvo patvirtintas didžiausias iki tol (nuo atgimusios savivaldos pradžios) – 274 mln. eurų – miesto biudžetas. 2017-ųjų pradžioje paaiškėjo, kad 2016-ųjų biudžeto pajamų planą Kaunas rekordiškai viršijo daugiau nei 12 mln. eurų. Ar tos sėkmės paskatinti šiemetį biudžetą planuojate didesnį nei pernykštis?
– Žinoma, galime sakyti, kad šiemet biudžeto plane pridedame daug milijonų. O dar prasideda Europos Sąjungos investicijų įsisavinimo etapas pagal baigtus ar baigiamus ruošti integruotų teritorijų projektus, ir netrukus pirksime rangos darbus. Ir kol kas ne visos pajamos plane atspindimos, – nėra tų pinigų, kuriuos skirs Kelių direkcija. Netrukus paaiškės, kokios dotacijų sumos mūsų miestui teks kelių remontui, infrastruktūros gerinimui, naujų gatvių tiesimui. Preliminariai skaičiuojame, kad tam šiemet bus skirta daugiau nei 12 mln. eurų.
– Nuo ko labiausiai priklauso tokioms reikmėms skiriamų savivaldybei pinigų suma, kuri skirstoma iš visos šalies automobilininkų sumokėto akcizo (perkant degalus)?
– Šiemet tikslinės dotacijos kelių priežiūrai apskaičiuojamos pagal miesto dydį, gatvių, gyventojų bei mieste registruotų automobilių skaičių. Daug ar mažai mieste yra neremontuotų gatvių, dotacijos apskaičiavimui įtakos neturi. Žinoma, nedisponuosime tokiu kiekiu pinigų, kokio miestui reikia visoms gatvėms sutvarkyti, bet, sutikit, pastaraisiais metais šioje srityje Kaune nuveikiama tikrai daugiau nei anksčiau. Tai vertina ir kauniečiai, ir Kauno svečiai.
– Tik... kai turi gerai, nori dar geriau, tai kurioje miesto dalyje kelininkai šiemet darbuosis intensyviausiai, kuriose gatvėse vyks didžiausi darbai, – Laisvės alėjoje, kur dar?
– Laisvės alėjos rekonstrukcija tęsis. Pirmas etapas baigiamas, netrukus darbus įvertins komisija. Jau paskelbėme naują darbų specifikaciją, viešuosius pirkimus. Jei tik rezultatai nebus skundžiami, tikimės, ir tolesnė alėjos rekonstrukcija galės ilgai nedelsus prasidėti. Tam biudžete suplanuota daugiau kaip 3,5 mln. eurų. Tarp kitko, rekonstruotoje Laisvės alėjos dalyje nebegalima važinėti sunkiasvoriu transportu, kuris trupina gatvės dangą. Nebeišduodami leidimai čia važinėti sunkesnėms nei 12 tonų mašinoms.
– Kur dar bus panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, kurios gatvės bus Kaune tvarkomos?
– Yra sudarytas jų sąrašas, ir jis, turim pripažinti, netrumpas. Numatytos tų gatvių remontui lėšos. Apie 2 mln. eurų tikslinė dotacija planuojama keliams, kurių rekonstrukcija arba nutiesimas tiesiogiai susiję su įgyvendinamu europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektu. Bendradarbiaudami su Kauno rajono savivaldybe, tikimės pasirūpinti pietrytinio aplinkkelio projekto įgyvendinimu. Norintys, tarkim, iš Garliavos važiuodami į Vilnių aplenkti Kauną, tuo aplinkkeliu pasieks Ateities plentą Palemone. Važiuos per Hidroelektrinę, kurios tilto kapitalinį remontą numatyta baigti iki gegužės. Iš Palemono – į sostinėn vedantį greitkelį. Vieną tiltą (per Jiesią) jau sutvarkėme, šalia dar yra viadukas, kurį reikės irgi kapitaliai paremontuoti, – tai ir padarysime šiemet. Tariamės su Kelių direkcija, kad išplatintų kelią nuo Garliavos. Aplinkkelio atkarpa Rokai-Garliava yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, o nuo HE iki Rokų – miesto.
Didelių pokyčių suplanuota ir miesto parkuose. Kalniečių parke darbai jau prasidėjo, vasarą turėtų būti matomas geras rezultatas. Draugystės parke netrukus panašus procesas prasidės. Baigiamas ir Dainavos parko rekonstrukcijos projektas.
– Užsiminėte apie viaduką Kauno pakraštyje, bet remonto seniai prašantis viadukas yra ko ne miesto centre, prie Geležinkelio stoties. O gal viadukai virš traukinių bėgių – ne savivaldybės, bet geležinkelio infrastruktūra?
– Ne, jie priklauso miestui, ir viadukais, kurių netoli stoties – du, Kauno savivaldybė tikrai pasirūpins. Rengiami projektai, ir abu miesto infrastruktūros objektai bus remontuojami. Šiemet vargiai spėsim tai padaryti, tačiau kitąmet – būtinai. Turiu dar pridurti, – ne tik šiuo, bet ir kitais tokiais atvejais lygiagrečiai su projektavimu vyksta ir rangovų paieška, kad visi procesai pernelyg neužsitęstų. Kaip anksčiau būdavo: pirma darom projektą, paskui skelbiamas konkursas. O pats geriausias metas dirbti gatvėje, žiūrėk, jau baigiasi, ir tenka laukti kitų metų pavasario. Projektais dabar rūpinasi Savivaldybė (perkam projektavimo darbus) , bet ne rangovas.
– ELTA jau minėjo, kad Kauno šiemečio biudžeto projektas pateiktas visuomenei, ir Savivaldybė iki šios savaitės trečiadienio laukė pastabų bei pasiūlymų. Ar daug jų sulaukėte?
– Nepasakyčiau, kad daug, ir tie pasiūlymai nelabai „iškrinta“ iš įprastinio skundų ar pasiūlymų srauto, kuris visus metus mus pasiekia. Galėčiau juos pavadinti „smulkiais“, nes dažniausiai siūloma vienoje ar kitoje gatvėje pastatyti naują šviesoforą ar įrengti papildomą eismo juostą, posūkį. Didelių pastabų kol kas nesulaukėme ir iš Tarybos politikų, kurių kiekvienam sudarytos sąlygos internete pasigilinti į visas projektuojamas biudžeto pajamas ir būsimus asignavimus. Projekte išdėstytos visos sumos, net ir nedidelės, ir išvardinta, kas už tai bus daroma.
– Biudžeto projekte žymu, kad pusė visų asignavimų skiriama švietimui. Aišku, tai ir darbuotojų užmokesčiui, švietimo bei ugdymo įstaigų infrastruktūrai gerinti skirtos lėšos. Kas šiemet už jas bus nuveikta?
– Apie 10 mln. eurų planuojame investuoti į mokyklų higieninius poreikius bei mokinių kūno kultūrą. Numatyta kapitaliai suremontuoti trylika stadionų prie mokyklų. Tam skirsime iš biudžeto 4,6 mln. eurų. Tokių pinigų ši sritis iki šiol niekada nematė. Likusi suplanuotų lėšų dalis – 5,5 mln. eurų – padės rekonstruoti visų mokyklų sanitarinius mazgus, tualetus bei dušus.
Pradėsime įgyvendinti prieš daug metų Savivaldybės žadėtą, tačiau toliau kalbų nenukeliavusį projektą, – naujos mokyklos Romainiuose statybą. Šiemet tam bus skirta 1 mln. eurų. Pagal jau parengtą projektą, nugriovus senąjį 500 kv. m pastatą, Romainiuose iki 2018-ųjų rudens turėtų atsirasti nauja apie 2500 kv. m ploto pradinė mokykla, kurioje veiks ir priešmokyklinės grupės.
Įkurtuvių metas prasidėjo „Atžalyno“ vaikų namų globotiniams, kurie persikelia į butus gyventi šeimynose. Tuščios likusios patalpos bus pritaikytos kol kas įstaigoje Apuolės gatvėje gyvenantiems neįgaliems vaikams, kuriems būtina ir medicininė, ne tik socialinė globa. Pastatus Apuolės gatvėje tikriausiai reikės privatizuoti, nes ten 11 tūkst. kv. m senų statinių, kurių nereikia nei švietimo, nei kitoms savivaldos reikmėms.
– Pastaraisiais mėnesiais Kaunas vis labiau puoselėja ambicingą planą tapti Europos kultūros sostine, ar pasirengimo laikotarpiui miestas jau numatęs finansavimą?
– Taip, projektai jau rengiami, ir pirminiam pasiruošimo etapui šiemet biudžete lėšos numatytos. Kovo gale bus aišku, ar Kaunas taps 2020 metų Europos kultūros sostine. Tikimės, miesto pastangos bus gerai įvertintos, ir toks statusas Kaunui bus suteiktas.
– Dėkoju už pokalbį.
