Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8.
Tokio tipo virusas Lietuvos istorijoje nustatytas pirmą kartą. Nugaišusios gulbės rastos Kaune, Nemuno upėje. Apie pastebėtą leisgyvę gulbę Nemuno pakrantėje pranešė ten vaikščiojęs pilietis. Šioje vietovėje gausiai būriuojasi vandens paukščiai, gyventojai lesina gulbes. Veterinarijos specialistams atvykus į nurodytą vietą, šalia kritusios gulbės rastos dar 5 gulbių gaišenos.
Grėsmė, kad atšilus orams virusas gali būti perneštas su migruojančiais paukščiais, labai didelė, todėl VMVT tiria visus rastus nugaišusius vandens paukščius. Atlikus tyrimus, visiems 6 į laboratoriją pristatytiems paukščiams patvirtintas paukščių gripas.
Paukščių gripo atvejai jau kurį laiką užregistruojami aplinkinėse Europos Sąjungos valstybėse tiek laukiniuose vandens paukščiuose, tiek naminių paukščių laikymo vietose, kuriose dėl šios ligos jau sunaikinta apie 7,5 mln. paukščių. Vakar Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija pranešimų apie gyvūnų ligas sistema oficialiai pranešė apie 3 gulbėms nebylėms nustatytą paukščių gripo virusą H5N8 Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija).
Specialistai pabrėžia, kad paukščių gripo virusas H5N8 labai pavojingas paukščiams, tačiau žmonių sveikatai grėsmės nekelia.
Virusas ir žmogus
Praėjusių metų spalį Europoje pradėjęs plisti paukščių gripas kol kas nebuvo pavojingas žmogui, nes tai buvo nepavojinga H5N8 paukščių gripo atmaina. Šiemet Vokietijos šiaurėje, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, Steinburgo kalakutų fermoje jau buvo užfiksuotas kitoks, H5N5 paukščių gripo štamas.
Mokslininkai sako, kad paukščių gripas mutuoja, keičia savo savybes, kinta viruso sandara, jis įgyja vis naujų savybių, o tai reiškia, kad pasikeitęs virusas gali sukelti ligas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
„Paukščių gripo atmainų yra nuo H1 iki H16 ir dar plius milijonai įvairiausių potėpių. Kaip žinome, pavojingiausios yra kelios paukščių gripo atmainos, praeityje nusinešusios tūkstančius žmonių gyvybių“,- sakė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Dr. Marius Masiulis.
Didžiausia paukščių gripo pandemija, taip vadinamasis ispaniškasis gripas (H1N1), 1918-1923 metais nusinešė daugiau žmonių gyvybių negu Pirmasis pasaulinis karas. 1957 metais pasaulį sukrėtė azijinis gripas (H2N2), nusinešęs per 70.000 žmonių gyvybių, o 1968 metais – Honkongo gripas (H3N2), pareikalavęs dar 34.000 žmonių gyvybių.
Į klausimą ar paukščių gripas pavojingas žmonėms, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Malakauskas atsako: „Taip“. Tačiau, yra daug išlygų.
„Visų pirma reikia pasakyti, kad dažniausiai tarp paukščių cirkuliuoja A tipo virusai. Šio tipo gripo virusams taip pat imlūs ir žmonės, bet paukščių gripo virusai geriausiai yra prisitaikę prie paukščių organizmo ir žmonės užsikrečia labai retai. Tačiau, kai kurie šio tipo viruso potipiai (pvz. H7N9, H5N1), kurie paukščiams gali ir nesukelti ligos arba ji bus labai lengva, žmonėms gali būti pražūtingi, sukelti labai sunkias komplikacijas ar net mirtiną ligą. Pavyzdžiui toks virusų potipis (H7N9) prieš trejus metus buvo užregistruotas Kinijoje“,- pasakoja profesorius.
Paukščių gripo virusai gali būti didelio arba mažo patogeniškumo, pagal tai kaip jie prisitaikę prie paukščių. Jei naminiai paukščiai užsikrečia didelio patogeniškumo virusais, paukščių gaištamumas gali būti labai didelis (net iki 80-90 procentų). Mažo patogeniškumo virusai paprastai nesukelia didelio paukščių sergamumo ar gaištamumo, tačiau tokie virusai gali pakisti ir tapti didelio patogeniškumo pvz., H5 ir H7 potipių. Dauguma paukščių gripo virusų yra nepavojingi žmonėms. Tačiau, kai kurie potipiai yra išskirtiniai.
“Geriausiai žinomas pavyzdys yra H5N1 potipis, kuris cirkuliuoja kai kuriose Azijos dalyse ir šiaurės rytų Afrikoje. Šis potipis žmonių susirgimus sukelia jau nuo 1997 m. Pavyzdžiui, šiuo potipiu 2003-2017m užsikrėtė apie 900 žmonių ir net 450 iš jų mirė. Europoje šis potipis yra labai retas, nes ES vykdoma labai sėkminga šio viruso stebėsena ir užkrėstų paukščių likvidavimas“,- sako A. Malakauskas.
Įsigaliojo draudimai
VMVT primena paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams, kad nuo kovo 1 d. mažiausiai vieną mėnesį (jeigu situacija neblogės) įsigalioja tam tikri draudimai, t. y. nurodoma laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).
„Labai svarbu, kad patys paukščių laikytojai suprastų artėjančią grėsmę. Labai patogeniškas paukščių gripas H5N8 jau Lietuvoje, ir tikėtina, kad tai nebus vienintelis atvejis.
Dėl didelės paukščių koncentracijos Nemune ties Kaunu, virusas gali plisti ir toliau. Labai svarbu apsaugoti naminių paukščių ūkius, nes virusui patekus į paukščių laikymo vietas, ekonominiai nuostoliai bus didžiuliai. Kiekvienas augintojas atsako už savo laikomų paukščių sveikatą.
Išleistas VMVT įsakymas, nurodantis, kokias priemones reikia taikyti komerciniams paukštynams ir smulkiesiems paukščių laikytojams, siekiant išvengti paukščių gripo. Europos Komisija taip pat yra išleidusi sprendimą „Dėl rizikos mažinimo ir sustiprintų biologinio saugumo priemonių bei ankstyvo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių užsikrėtimo pavojumi labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių“. Pagrindinis šių teisės aktų tikslas – nurodyti priemones, padedančias išvengti paukščių gripo. Primenu, kad VMVT tikslas – ne taikyti nuobaudas paukščių laikytojams, bet kelti jų sąmoningumą ir padėti bendromis jėgomis apsisaugoti nuo šios pavojingos, didelius nuostolius nešančios ligos“, – komentavo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Pagrindiniai paukščių gripo simptomai: • Pašarų ir vandens suvartojimas sumažėja daugiau nei 20%; • ilgiau kaip dvi dienas sumažėja kiaušinių dėjimas (daugiau kaip 5%); • paukščių gaišimas padidėja 3% per savaitę (keletą paukščių laikančiuose ūkiuose dviejų ir daugiau paukščių nugaišimas vienu metu – sunerimti verčiantis požymis!); • paukščiams pasireiškia klinikiniai požymiai ar pakitimai, leidžiantys įtarti susirgimą.
Gyventojai, pastebėję laukinių vandens paukščių gaišenas, prašomi apie tai pranešti teritoriniam VMVT padaliniui arba visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403.
