Rinkos tyrimai liudija, kad kone 80 proc. mūsų šalies gyventojų į pirkinių krepšelius mielai krautų duoną, iškeptą su grūdais bei įvairiomis sėklomis. Nes yra įsitikinę, kad tokie gaminiai maistingesni ir daro teigiamą įtaką sveikatai.
„Nielsen“ tyrimų duomenimis, sveikų ingredientų – sudedamųjų dalių maisto produktuose ieško pusė pirkėjų Lietuvoje. Latvijoje tokių yra 44 proc., Estijoje – 34 proc.
Ši tendencija daro poveikį ir duonos rinkai. Tradicinių jos kepinių pardavimas menksta, o didesnę pridėtinę vertę turintys kepiniai parduodami vis dažniau.
Įpročiai keičiasi
Pasak „Fazer Bakery Baltic“, atstovaujančio „Gardėsio“ duonai Lietuvoje, generalinio direktoriaus Mindaugo Snarskio, duonos vartotojų pasirinkimai keičiasi. Daugelį metų duonos pasiūloje vyravę grūdai ar saulėgrąžos keičiami viso grūdo produktais.
Jau gausiai kepama gaminių su bolivinėmis balandomis, arbūzų sėklomis.
O šiuo metu rinkai bus pradėta tiekti ir duonos produktų su daržovėmis.
Tai – ne atsitiktinumas. Duonos valgytojų mažėja, ir kepykloms, kurios gana smarkiai konkuruoja, tenka vis daugiau dėmesio skirti inovacijoms.
„Per 21 veiklos metus Baltijos šalys prarado daugybę gyventojų – iš viso Baltijos šalyse jų sumažėjo kone pusantro milijono. Lietuva neteko maždaug 800 tūkst. žmonių.
Ir tai daro įtaką duonos rinkai.
Juk per pastaruosius devynerius metus kone dvigubai padidėjo namų ūkių, kuriuose gyvena vienas gyventojas – senukas ar vienišas žmogus, kurio vaikai yra emigravę.
Tai reiškia, kad duonos pakuotės tampa vis mažesnės, mažėja ir jos pirkimas. Akcijos – kainų nuolaidos – daro daug įtakos pardavimui“, – kalbėjo M.Snarskis.
Pastaruoju metu net 33 proc. juodos duonos parduodama per akcijas, baltos – 40 proc. Asmenų, kurie apskritai ieško tik akcijų, yra 13 procentų.
Šnairavo į naujoves
Apie 2014 metus buvo duonos ir jos kepinių vartojimo nuosmukis, ir nuo to laiko prekybos centrai tapo konservatyvūs – jie priima tik tikrai dideles naujoves. Tad 2015 metais duonos apyvartoje visų pardavimų penktadalis buvo naujienos.
Ši tendencija išliko ir praėjusiais metais.
„Duonos kategorijoje tai, ką siūlome dabar pirkėjams, yra didelė inovacija.
Lietuvoje tai pirmas kartas, kai gaminyje 30 proc. sudėties keičiama burokėliais, pupomis, pastarnokais, morkomis.
Anksčiau juk žmonėms būdavo gana saulėgrąžų. O dabar norima kuo daugiau skaidulinių medžiagų. Ir tenka atsižvelgti į tokius vartotojų poreikius.
Didelės sėkmės duona su daržovėmis pernai buvo sulaukusi Švedijos bei kitose Skandinavijos šalyse“, – sakė M.Snarskis.
Rinka traukiasi
Lietuvoje duonos ir jos kepinių rinka traukiasi.
Per metus iškepama maždaug 200 tonų mažiau duonos ir kepinių. Bet apyvarta nemenksta, nes pardavimą augina mažesnės porcijos, o duonos kilogramas yra santykinai brangesnis. Kainai daro įtakos būtent kepyklų investicijos į naujus produktus.
Pavyzdžiui, pernai atlikta „Euromonitor International“ Lietuvos kepinių rinkos apžvalga rodo, kad, nepaisant mažėjančio duonos vartojimo, apyvarta padidėjo 2 proc. – iki 229 mln. eurų.
„Duonos versle esu 9 metus. Balta duona – „Palangos“ buvo didžiausias segmentas po batono. O dabar didžiausia apyvarta tenka batonui. Bet ir šis segmentas pernai susitraukė 7 proc., o „Palangos“ duonos – 14 proc.“, – sakė M.Snarskis.
Baltą „Palangos“ duoną dažniausiai rinkosi vyresnio amžiaus žmonės.
Tuo metu „Nielsen“ duomenys rodo, kad 92 proc. lietuvių (94 proc. estų bei 89 proc. latvių) pripažįsta, kad natūralūs, ekologiški maisto produktai yra brangesni, tačiau papildomai už juos mokėti gali anaiptol ne visi. Tai darytų apie 38 proc. mūsų šalies gyventojų, 19 proc. – latvių, 18 proc. – estų.
Ateities prognozės?
„Išskyrėme šešias tendencijas penkeriems metams į priekį. Vis tiek apimties augimo tikėtis nebegalima.
Ko gero, ir vartojimas trauksis. Bet didės didesnės pridėtinės vertės kepinių poreikis – duonos kepyklos investuos į juos.
Turėtų didėti kepiniuose ir įvairių skaidulinių ingredientų kiekis“, – sakė M.Snarskis.
Jo nuomone, donos kaina taip pat turėtų kilti – ir dėl to, kad pereinama prie mažesnių pakuočių, ir dėl produktų su naudingais sveikatai priedais.
Konkurencija, ko gero, ir ateityje didės. Norėdamos suspėti su rinka – paisyti poreikių, didžiausią iššūkį patirs vidutinio dydžio kepyklos – tos, kurios kepa po kelias tonas duonos. O mažiesiems kepėjams šalia namų – atvira niša“, – sakė M.Snarskis.
Ir, jo nuomone, žmonės toliau vaikysis akcijų.
