Kovo 10-oji nuo seno lietuvių švenčiama kaip Paukščių sugrįžimo diena. Nors šįmet dėl šiek tiek vėluojančio pavasario, ornitologų teigimu, sparnuočiai irgi sugrįžta truputį vėliau, parskridę jau yra daugiau nei 40 rūšių paukščių.
Inkilai Neries krantinės medžiuose – pirmasis žingsnis kuriant paukščių oazę pačiame Vilniaus centre. Artimiausiomis dienomis inkilai bus iškelti ir ant verslo centro „Green Hall“ stogo, o balandį verslo slėnį plėtojanti bendrovė „Urban Inventors“ uogas vedančiais augalais – medžiais ir krūmais – apsodins upės pakrantę. Ornitologai tai vadina labai svarbia miesto gamtai iniciatyva, kuri sukurs tinkamas sąlygas žiemoti į Lietuvą atskrendantiems paukščiams.
Vieta retiems sparnuočiams
„Paukščiai ir žmonės gali puikiai sugyventi ir miesto šurmulyje. Juo labiau kad Vilnius – žalias ir gana ramus miestas. Sparnuočiams juk reikia ne tiek ir daug – vietų perėti, maisto ir tam tikro saugumo“, – sakė biomedicinos mokslų daktaras biologas Darius Stončius.
Trečiadienio pavakarę Upės gatve važiuojantys vilniečiai galėjo matyti jį besikarstantį po Neries krantinės medžius. „Šioje vietoje neturime senų, didelių medžių, kurie padėtų pritraukti didesnę paukščių įvairovę. Tačiau visai šalia labai žalias Žvėryno mikrorajonas – tai didelis privalumas.
Taip pat yra upė, kuri pritraukia dar ir kitokių paukščių.
Tam ir keliame šiuos inkilus, kad tokiomis paprastomis priemonėmis sukurtume sparnuočiams gyvenamąją vietą ir jų čia daugiau pritrauktume“, – pasakojo D.Stončius.
Pasak biologo, vienas egzotiškiausių paukščių, kurio dėmesį tikimasi patraukti, yra didžiulė antis – didysis dančiasnapis, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šie paukščiai jau pamėgo Vilniaus centrą: didieji dančiasnapiai peri ir Sereikiškių parke, ir Prezidentūros kieme, o paukščių mylėtojai šalia Neries jų gali pastebėti ir perėjimo metu, ir žiemą.
„Manau, kad ši vieta krantinėje dančiasnapiams turėtų patikti: šalia teka upė, o gatvė, nors ir pačiame miesto centre, nelabai triukšminga, judėjimas nėra itin didelis.
Jei dančiasnapių ir nepasirodytų, šioje vietoje tikrai galėtų apsigyventi klykuolės – dar viena ančių rūšis, perinti uoksuose arba inkiluose“, – sakė D.Stončius.
Likę inkilai skirti mažesniems sparnuočiams – varnėnams, žvirbliams, naminėms ir mėlynosioms zylėms, karklažvirbliams, margasparnėms musinukėms.
„Balandžio pradžioje jau tikrai žinosime, kiek inkilų užimta. Iš pradžių žmonės gali nieko nepastebėti, nes tam reikia nemažai laiko.
Tačiau visi, kurie čia lankosi, gegužę arba birželį tikrai išvys, kur ir kas apsigyveno, nes paukščiai išperės jauniklių“, – pasakojo Darius.
Lauks ir pelėsakalio
Jau artimiausiomis dienomis šalia Neries bus iškelta dar pora inkilų, tačiau įrengti jie bus ne pakrantės medžiuose, o ant „Green Hall“ verslo centro stogo.
Kaip pasakojo D.Stončius, yra vilties, kad juose galėtų apsigyventi dar vienas į Raudonąją knygą įtrauktas paukštis – pelėsakalis.
„Daugelis nustemba išgirdę, kad ruošiamės kelti inkilą pelėsakaliui. Žmonėms sunku įsivaizduoti, kad plėšrusis paukštis galėtų gyventi visai šalia, miesto centre. Bet pelėsakaliai tokie jau yra – Vakarų Europoje jie įprasti miesto paukščiai.
Didžiuosiuose miestuose jie peri pačiame centre, senamiesčiuose, bažnyčiose, pastogių nišose. Vien Berlyne jų peri daugiau nei 200 porų. Yra jų ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Uostamiestyje pelėsakaliai peri Klaipėdos universiteto pastate.
Medžioti jie skrenda į miesto pakraščius, laukus, nes minta peliniais graužikais, o gyventi renkasi kuo aukščiau“, – sakė biologas.
Pasak jo, prisišaukti pelėsakalių į miestą gali būti sunku, tai užtrunka net ir keletą metų, tačiau kitų Europos miestų patirtis rodo, kad tai yra įmanoma.
Vietų nuolat mažėja
Modernėjant miestams gerėja žmonių gyvenimo sąlygos, tačiau kartu atsiranda sunkumų paukščiams. „Vilniuje paukščiams jau pradeda trūkti perėjimo vietų. Ateityje jų stigs dar labiau“, – teigė D.Stončius.
Pasak jo, dabar stengiamasi statyti labai sandarius namus, šiltus, su kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis, kad jie būtų taupesni, o tai reiškia, kad nėra jokių skylių ar plyšių, kur galėtų įlįsti sparnuotis.
„Paukščiams toks namas – lyg dykuma žmogui“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, stikliniai pastatai miesto centre taip pat pavojingi sparnuočiams. „Labai svarbu, kad želdiniai nuo tokių pastatų būti atitraukti toliau. Šiuo požiūriu „Green Hall“ verslo slėnis yra sektinas pavyzdys.
Medžiai atitraukti toliau nuo pastatų, stiklinių fasadų ir formuoja linijinį elementą Vingio parko link. Atitinkamai nukreipiami ir paukščiai.
Sparnuočiai natūraliai baiminasi skristi per dideles atviras erdves, nes čia juos gali užpulti plėšrūnai, tad renkasi medžių priedangą ir traukiasi nuo pastatų“, – pasakojo biologas.
Pasak jo, naujų gyvenamųjų vietų paukščiams kūrimas gali padėti spręsti perėjimo vietų problemas. „Manau, kad tokios iniciatyvos naudingos ne tiktai paukščiams, bet ir žmonėms.
Verslo centre dirbantys žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia uždaroje patalpoje prie kompiuterių, todėl šalia įsikūrę sparnuočiai jiems būtų puiki galimybė pamatyti paukštį iš arti.
Tai prideda papildomos vertės šiai atokvėpio vietai. Svarbu, kad būtų noras tuos paukščius pažinti“, – aiškino biologas.
Žiemą – pietų stalas
„Green Hall“ verslo slėnį plėtojanti bendrovė „Urban Inventors“ pasirašė sutartį dėl šalia esančios Neries krantinės dalies apželdinimo. Bendrovės lėšomis balandį čia bus pasodinta dešimtys medžių ir krūmų, kurie sukurs oazę žiemoti į Lietuvą atskrendantiems paukščiams.
„Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės apželdinimo specialistais ir biologais atrinkome rūšis medžių ir krūmų, kurie būtų neinvaziniai, vietiniai, tačiau būtinai brandintų vaisius. Taip tikimės miesto centre sukurti paukščiams gyventi itin tinkamą vietą.
O jau po to galėsime „Green Hall“ dirbančioms įmonėms dovanoti žiūronus ar teleskopus, kad darbuotojai galėtų stebėti kaimynų sparnuočių gyvenimą“, – pasakojo „Urban Inventors“ direktorius Lionginas Šepetys.
Neries pakrantėje grupėmis, kad vestų daugiau vaisių, bus sodinami šermukšniai, gudobelės, karpotieji ožekšniai, putinai.
„Tai išskirtinė ir labai sveikintina iniciatyva. Keldami inkilus mes sukuriame buveines paukščiams, kurie gyvena čia vasarą ar ištisus metus, o naujieji želdiniai padės sukurti puikią aplinką sparnuočiams, kurie pas mus atskrenda žiemoti, – smilginiams strazdams, svilikams, juodiesiems strazdams, svirbeliams ir daugybei kitų.
Visi jie minta uogomis, tad ši oazė juos trauks rudenį ir žiemą, o kartu, tikiu, taps įdomia vieta ir paukščius norintiems pažinti vilniečiams. Juk paukščiai yra šalia ir visada mus stebi. Tik mes per skubėjimą labai dažnai jų nepastebime“, – sakė D.Stončius.
