Įspūdingiausios ir keisčiausios Rusijos geležinkelio stotys – verta pamatyti

Kelionė traukiniu šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, – tai visų pirma nuotykis. Nusigauti iš taško A į tašką B už panašius pinigus daugeliu atvejų įmanoma ir lėktuvu, tačiau patirti tokį spektrą emocijų danguje vargu ar pavyks. Atskiro pokalbio nusipelno Rusijos stotys – pastatytos amžiams, epochos paminklai, jos ir šiandien tinkamai susidoroja su savo funkcijomis, rašo portalas „lenta.ru“.

Sočis<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Sočis<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Baltarusijos stotis Maskvoje<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Baltarusijos stotis Maskvoje<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Pskovas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Pskovas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Jekaterinburgas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Jekaterinburgas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Muromas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Muromas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Vitebsko stotis, Sankt Peterburgas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Vitebsko stotis, Sankt Peterburgas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Adleris<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Adleris<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Vladivostokas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Vladivostokas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Sliudianka<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Sliudianka<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Senasis Oskolas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Senasis Oskolas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Tynda<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Tynda<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Kazanė-1<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Kazanė-1<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Surgutas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Surgutas<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Samara<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Samara<br>Rusijos geležinkelių nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Mar 19, 2017, 6:42 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 4:47 PM

Portalo prašymu kelionių agentūra „Tūtū.ru“ papasakojo apie įdomiausias Rusijos geležinkelio stotis.

Pažvelkime ir mes į jas kelionių agentūros darbuotojų akimis. Juk ne viena iš jų daugeliui primins kokius nors pačių patirtus įspūdžius, vyresnės kartos žmonėms atgaivins pačių išgyvenimus, tėvų ar senelių pasakojimus apie neretai ilgiau kaip mėnesį trukusią kelionę gyvuliniuose vagonuose į tremties vietą.

Kelionių agentūra apie tai, aišku, nutyli. Bet mums pamiršti nevalia. Tad patraukime „tėvų ir brolių takais“.

Vitebsko stotis, Sankt Peterburgas

Vitebsko stotis – seniausia Rusijoje. Jos istorija prasidėjo nuo laikinojo pastato aikštėje, kur vykdavo Semionovo pulko rikiuotės pratybos. Tai buvo 1837 metais, ji buvo vadinama Carskoje Selo stotimi.

Būtent iš čia 1837 metų spalio 30 dieną į savo pirmąją kelionę Rusijos istorijoje išvyko keleivinis traukinys. 1849 –1852 metais pagal architekto Konstantino Tono projektą buvo pastatytas mūrinis pastatas, 1870 metais jį restauravo, o 1900-aisiais Carskoje Selo geležinkelis kartu su stotimi priskirtas geležinkelio linijai Maskva –Vindava –Rybinskas, ir stotį nuspręsta perkelti už Aplinkkelio kanalo. Bet, galų gale, ji liko toje pačioje vietoje.

1904 metais senosios stoties vietoje iškilo nauja, dabar jau Vitebsko. Puikus pastatas su moderno stiliaus architektūros elementais, išsiskiriančiu laikrodžio bokštu ir nuostabiais interjerais. Projekto autorius – architektas Stanislavas Bržozovskis.

Muromas

Miesto transporto vartai yra jo pietinėje dalyje. Stotis buvo pastatyta geležinkelio tilto per Okos upę ir naujos geležinkelio linijos Maskva–Kazanė atidarymo garbei.

Muromo geležinkelio stotis – viena iš miesto vizitinių kortelių. Nedidelis mielas šimtamete istorija pasigirti galintis pastatas panašus į jaukią pilaitę. Stotis pastatyta XX amžiaus pradžioje pagal architekto Modesto Durnovo projektą. Projektui pasirinktas neįprastas neorusiškasis stilius: čia ir puošybos elementai – ornamentai, ir briaunoti bokšteliai kraštuose, ir erkeriai (uždari balkonai), ir prieangėliai. Nenuostabu, kad Muromo stoties pastatas įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. Stoties pastate yra muziejus, pasakojantis jos istoriją, o Stoties aikštėje stovi 1953 metais pagamintas L-2248 serijos garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis turistai.

Pskovas

Pskovo geležinkelio stotis pirmąjį traukinį priėmė 1859 metais. Per ją ėjo traukiniai į Varšuvą ir kitus Europos miestus. Įdomu tai, kad pagal pirminį projektą abu fasadai neturėjo langų, buvo tik durų angos, iš viso net 76. Pskovo stotis turi sesučių dvynukių – pagal tą patį projektą pastatytos Vladimiro, Vilniaus ir Daugpilio stotys.

Pskovo geležinkelio stotis yra svarbaus istorinio įvykio liudininkė, apie jį primena prie pastato sienos pritvirtinta paminklinė lenta: „1917 metų kovo 2 (15) dieną 15 valandą 05 minutės Pskovo stotyje caro traukinio saloniniame vagone imperatorius Nikolajus II atsižadėjo Rusijos valstybės sosto“. Aikštėje prie stoties pastatyta Caro koplyčia.

Senasis Oskolas

Senojo Oskolo (miesto vakarų Rusijoje, prie Oskolo upės, 186 km į šiaurės rytus nuo Belgorodo. – Red.) stotis buvo atidaryta 1897 metais. Šis miestas pagarsėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kai 1943 metais, rengiantis Kursko mūšiui, per 32 dienas buvo nutiestas „Drąsos kelias“ – geležinkelio linija Senasis Oskolas–Ržava. Šiuo geležinkeliu sovietų kariams greičiau būdavo pristatomi kroviniai: link fronto linijos gabenama karinė technika ir amunicija.

Stoties pastatas Senajame Oskole gana neįprastas. Iš miesto pusės (stotis yra miesto pakraštyje) – tai keturių aukštų pastatas su plokščiu stogu. Iš geležinkelio bėgių pusės pastatas turi originalų šlaitinį stogą. Senojo Oskolo stotis 2009 metais buvo renovuota. Interjerai dekoruoti marmuru.

Sliudianka

Sliudiankos (miesto Irkutsko srityje, 126 km į vakarus nuo Irkutsko. – Red.) geležinkelio stotis atveria 200 kilometrų ilgio geležinkelio liniją į rytus palei Baikalo ežerą. Gyvenvietė pavadinta Sliudianka, kadangi XVIII amžiaus viduryje toje vietoje aptikti žėručio klodai (rus. sliuda – žėrutis. – Red.). Gyvenvietės su geležinkelio stotimi statusą Sliudianka įgijo, kai 1899 metais aplink Baikalą buvo pradėta tiesti žiedinė geležinkelio linija ir čia numatyta pastatyti stotį. Italų architektai statybine medžiaga pasirinko baltą ir rožinį nešlifuotą Baikalo marmurą. Sliudiankos stoties pastatas yra tikrai unikalus: vienintelis Rusijoje jis visas pastatytas iš marmuro.

Kazanė-1

Geležinkelio stotis „Kazanė-1“ yra įsikūrusi miesto centre: iš čia lengvai pasiekiamas kremlius (vidinė miesto tvirtovė. – Red.), autobusų ir upės stotys. Pagrindinis pastatas buvo pastatytas 1896 metais pagal architekto Genricho Rušo projektą. Stoties rūmų kompleksas susideda iš priemiestinių traukinių stoties pastato, pagrindinio pastato ir tarnybinės paskirties pastatų.

2005 metais rekonstruoti geležinkelio stoties rūmai, o prieš 2013-ųjų metų Universiadą, vykusią Kazanėje, pertvarkyta ir stoties teritorija. Prieš pagrindinį pastatą buvo įrengtas gražus skveras su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

Keliautojus prie įėjimo į pagrindinį pastatą pasitinka baltų irbių – snieginių leopardų – skulptūros: tai Tatarstano Respublikos simboliai. Ant priemiestinių traukinių stoties pastato sienos pavaizduota moteris, vilkinti totorių tautinį kostiumą – ją mėgsta fotografuoti turistai.

Iš čia galima vykti į kaimyninius miestus ir respublikas. 2013 metais į oro uostą pradėjo važinėti vadinamasis aeroekspresas (pagal to paties pavadinimo akcinę bendrovę, organizuojančią aviakeleivių vežimą iš Maskvos, Sočio ir kai kurių kitų miestų geležinkelio stočių į oro uostus. – Red.). Dabar šia kryptimi kursuoja priemiestiniai elektriniai traukiniai.

Sočis

Sočio geležinkelio stotis yra pačiame miesto centre. Stoties rūmai pastatyti 1952 metais pagal architekto Aleksejaus Duškino projektą. Šis architektas taip pat projektavo kai kurias Maskvos metro stotis. Ištaigingas stoties pastatas, turintis 55 metrų aukščio bokštą su smaile, yra vienas iš miesto simbolių. Bokšte įtaisytas laikrodis, kurio ciferblatas papuoštas Zodiako ženklais.

Interjerai su lipdytinės puošybos elementais ir ištapytais plafonais, itališki kiemeliai su fontanais – viename iš jų yra skulptūros „Mergina su ąsočiu“ kopija.

Netoliese – turgus, viešbučiai, paplūdimys ir Jūros stotis. Sočio geležinkelio stoties pastatas turi brolį dvynį – Simferopolio geležinkelio stoties pastatą, pastatytą 1951 metais. Kalnų slidinėjimo kurorto „Roza Chutor“ vieno pastato bokštas stilizuotas pagal pačios garsiausios pietų geležinkelio stoties pastato pavyzdį.

Vladivostokas

Transsibiro geležinkelio magistralės, kuri driekiasi per visą Rusiją iš Maskvos į Vladivostoką, galinis punktas. Šiuo maršrutu kursuoja garsusis traukinys Nr.1 „Rusija“.

Pirmąjį akmenį į pamatą 1891 metais padėjo būsimasis imperatorius Nikolajus II. 1893-siais stotis iškilmingai atidaryta, iš čia išvyko pirmasis traukinys. 1912 metais ji išplėsta ir padaryta panaši į Maskvos Jaroslavlio stotį. Tai simboliška, nes abi stotys – Transsibiro magistralės galiniai punktai. Stoties pastatui Vladivostoke buvo pridėtas antras aukštas ir du antstatai virš bėgių.

Sovietmečiu nuo stoties rūmų pašalino bronzinį dvigalvį erelį, uždažė Primorės krašto pano-herbą, sienas perdažė žaliai. 1996 metais pastatas buvo pilnai renovuotas – sugrąžinta išvaizda, kokią jis turėjo iki revoliucijos (čia: 1917 metų bolševikų perversmo. – Red.).

Stotis – architektūros paminklas. Viduje ir išorėje išlaikytas tas pats senovinis rusų stilius, pastatas primena caro rūmus. Raštuotos plokštės ant sienų, XIX a pabaigos molinės japoniškos grindų plytelės, medinės raižytos durys ... Laukiamajame lubas puošia didžiulė freska su Maskvos ir Primorės istorijos motyvais.

Surgutas

Pirmasis traukinys atvyko į Surgutą 1975 metais, o jau po trejų metų čia buvo pastatyta geležinkelio stotis. Tai buvo nedidelis medinis pastatas. Dabartinę stotį pastatė 1988 metais pagal architekto Vladimiro Avksentiuko projektą. Stotis suprojektuota modernistinio stiliaus – tai savotiškas amfiteatras, įspraustas į stačiakampį. Iš geležinkelio bėgių pusės fasadas įstiklintas, iš miesto – aklinas. Panaši stotis satoma Pavlodare.

Surguto geležinkelio stotis išsiskiria didelėmis mozaikomis. Iš geležinkelio bėgių pusės keleivius pasitinka keturių figūrų kompozicija, jos simbolizuoja atšiauraus krašto „mūzas“: Taigą, Vandenį, Energiją ir Naftą. Viduje galima pasigrožėti mozaikiniu pano su miesto žemėlapiu, papuoštu gręžimo bokštų, geologų ir miško gyventojų nuotraukomis. Iš miesto pusės fasadas dekoruotas mozaikomis Šiaurės įsisavinimo tema.

Vietiniams gyventojams stotis nelabai tepatinka, ir jau ne pirmi metai yra kalbama apie jos kapitalinę rekonstrukciją. Planuojama ją pradėti dar šiais metais. Stotis turės dar vieną aukštą ir naujo dizaino fasadą.

Samara

Samaros geležinkelio stoties rūmai buvo pastatyti 2001 metais vietoje senojo,1876 metais statyto, pastato.

Samaros geležinkelio stotis – pati aukščiausia geležinkelio stotis Europoje, jos aukštis su smaile – 101 metras (palyginimui: Londono Didysis Benas yra 96,3 m aukščio).

Ketvirtame aukšte (atitinkančiame 18-ą įprastinio namo aukštą), 95 metrų aukštyje, įrengtas balkonas-apžvalgos aikštelė. Iš čia atsiveria vaizdas į miestą, Žigulių kalnus ir Volgą. Patekti į apžvalgos aikštelę galima tik su ekskursuojančių žmonių grupe. Be to, antrame aukšte yra įsikūręs Kuibyševo geležinkelio magistralės istorijos muziejus.

Jekaterinburgas

Jekaterinburgo geležinkelio stotis – didžiausia Rusijoje po Maskvos ir Sankt Peterburgo sesių. Ji aptarnauja ir elektrinius, ir tolimųjų reisų traukinius.

Stotis – stambus transporto mazgas, perduotas eksploatuoti 1878 metais, kai buvo statoma Transsibiro geležinkelio magistralė. Senasis stoties pastatas yra šalia naujojo, jame įsikūręs Sverdlovsko geležinkelio istorijos, mokslo ir technikos muziejus. Aikštėje priešais pastatą pastatytas paminklas kariams tankistams ir užnugario darbininkams, liaudyje vadinamas „Po pirštine“ – už išraiškingą pirštinę užsimovusio darbininko ranką. Prie paminklo keleiviai planuoja susitikimus iki traukinio išvykimo.

Naujas pastatas buvo pastatytas 1914 metais, 1939-aisiais pastatytas papildomas antras aukštas ir kolonada, o praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje – naujos patalpos. 2001 metais atlikta kapitalinė rekonstrukcija. Iki 2010 metų stotis vadinosi „Sverdlovsk-Passažyrskij“ (Sverdlovsko keleivinių traukinių stotis). Po rekonstrukcijos laukiamosios salės pasidabino sienų tapybos elementais – freskomis, vaizduojančiomis pagrindinius Uralo istorinius įvykius: Sibiro įsisavinimą, Irbito mugę (antra pagal dydį mugė caro laikų Rusijoje – po Žemutinio Naugardo – kuri vykdavo kartą metuose Irbito mieste iki bolševikų perversmo. – Red.), brolių Čerepanovų garvežį, caro šeimos sušaudymą, „Uralmaš“ statybą ir kt.

Tynda

Geležinkelio stotis Tyndoje – viena iš gražiausių Amūro srityje. Pati Tynda buvo vadinama BAMo (Baikalo– Amūro magistralės) sostine, todėl ir stotį nuspręsta pastatyti tokią, kad ji garbingai atstovautų pagrindiniam miestui. Pirmasis pastatas buvo medinis, vieno aukšto ir visiškai negalėjo susidoroti su didėjančiu keleivių srautu. Naująjį stoties pastatą suprojektavo Maskvos architektai, jis atidarytas 1986 metais. Stoties pastato architektūrinė forma yra labai sudėtinga: tai sparnus išskleidusi gulbė. Bokštų aukštis – 48 metrai, tai yra aukščiausias geležinkelio stoties pastatas Tolimuosiuose Rytuose. Laukiamosios salės sienos papuoštos paveikslais, o prie kasų – fontanas „Pavasario grožis“. Neseniai stotis buvo suremontuota, atnaujintas pastato interjeras.

Aikštėje priešais geležinkelio stoties pastatą yra paminklas Didžiojo Tėvynės karo (čia:Antrojo pasaulinio karo. – Red.) didvyriui, geležinkeliečiui Viktorui Mirošničenkai, taip pat garvežys paminklas Ea-3246, pastatytas BAMo 30-ųjų metinių garbei.

Baltarusijos stotis Maskvoje

XIX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kai tuo pačiu metu buvo tiesiamas geležinkelis iš Maskvos ir iš Smolensko, stotis vadinosi Smolensko, vėliau Bresto, Aleksandro, Baltarusijos-Baltijos. Inžinierius Ivanas Strukovas 1912 metais pastatė nuostabų neoklasicizmo stiliaus pastatą su ampyro (vėlyvojo klasicizmo atmainos. – Red.) ir gotikos elementais . Unikalus stoties vaizdas iki šiol traukia kino kūrėjus (1970 metais režisierius Andrejus Smirnovas šios stoties vardą įamžino filme „Baltarusijos stotis“. – Red.)

Baltarusijos stotyje buvo sutikti lakūnai Valerijus Čkalovas ir Michailas Gromovas, Ivano Papanino vadovaujami Šiaurės ašigalio tyrėjai, čia būdavo sutinkamos užsienio delegacijos ir, žinoma, kareiviai nugalėtojai 1945-aisiais. 1941-aisiais iš čia ešelonai traukdavo į frontą, čia pirmą kartą nuskambėjo daina „Šventasis karas“. Stoties pastate yra Karių salė ir muziejus.

Neprošal prisiminti, kad iš šios stoties į Lietuvą buvo vežama ir Stalino saulė. Štai kas užfiksuota istoriniuose dokumentuose: Įgaliotąją komisiją, vadovaujamą Justo Paleckio, 1940 metų liepos 21 dieną Maskvoje, Baltarusijos geležinkelio stotyje, sutiko SSRS Aukščiausios tarybos atstovai su gėlėmis.

Sutikimo metu J. Paleckis rėžė kalbą: „...Mes auksinėmis raidėmis įrašėme į mūsų įsakymų lentą didžiuosius seimo nutarimus, ir šiandien esame čia tam, kad aukso raidėmis tai būtų įrašyta į didįjį šalies Įstatymą, aukso raidėmis, bet plienine nenugalima valia. Tas jėgos pagrindas yra tai, kad pas mus jau yra mums dabar artima Raudonoji armija, kuria didžiuojasi tarybinės tautos, kurią širdingai spėjo pamilti lietuvių tauta“. Neseniai atšvęsta kovo 11-oji ir atkeliavę „Leopardai“ rodo, kokia ta meilė buvo stipri.

Stotis visada buvo gerai įrengta techniškai. XX amžiaus pradžioje būtent Baltarusijos geležinkelio stotyje buvo pastatyti pirmieji bilietų pardavimo automatai. Varšuva, Berlynas, Paryžius, Nica traukinių tvarkaraščiuose – įprastas dalykas. Tai Maskvos langas į Europą ir patogus Šeremetjevo oro uosto keleivių persėdimo punktas. Iš čia į oro uostą važinėja bendrovės „Aeroekspress“ traukinys.

Adleris

Naujojo stoties pastato statybos Adleryje prasidėjo 2010 metų lapkričio mėnesį. Projektą parengė mokslinis-gamybinis susivienijimas „Mostovik““ kartu su Vokietijos architektūros biuru GMP. Pastatas padalytas į jūrinę ir miesto dalis. Ant automobilių stovėjimo aikštelės stogo sumontuotos saulės baterijos. Stotis aptarnauja tris–penkis tūkstančius keleivių per valandą, o Olimpinių žaidynių atidarymo dieną apkrova padidėjo iki 20 tūkst. keleivių per valandą. Adlerio geležinkelio stotis laikoma viena iš moderniausių ir originaliausių Rusijoje.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.