Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme tarpusavio skolinimas apibrėžiamas kaip veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (investuotojai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus paskolos gavėjams. Tarpusavio skolinimo platforma veikia kaip tarpininkas, užtikrintantis abiejų pusių – besiskolinančiojo ir skolinančio – bendradarbiavimą, atsakomybes ir konfidencialumą. Šiuo metu Lietuvoje yra penkios tarpusavio skolinimo platformos.
Kaip vyksta skolinimo procesas?
Norėdamas pasiskolinti paskolų gavėjas pasirenka paskolos dydį (ši suma gali siekti iki 10 tūkst. eurų), nustato grąžinimo terminą ir metines palūkanas. Tam, kad pilnametis asmuo gautų paskolą, pakanka elektroniniu būdu identifikuotis tarpusavio skolinimo platformai.
„Investuotojams pateikiama tam tikra informacija apie paskolos gavėją: jo pajamos, įsipareigojimai, kreditingumo reitingas, darbe užimamos pareigos, buvusios skolos. Tai padeda investuotojui apsispręsti, nors paskolos gavėjo tapatybė nėra atskleidžiama“, – patikino Paskolų klubo specialistas.
Investuotojas turi dvi galimybes: pirma, jis gali peržiūrėti besiskolinančiųjų paraiškų sąrašą ir pasirinkti vieną ar kelis paskolos gavėjus, kurių paskolas norėtų sufinansuoti.
Antra, investuotojas gali iš anksto nustatyti paskolų, kurias norėtų finansuoti, kriterijus ir, kai atsiranda tuos kriterijus atitinkantys paskolų prašymai, investuotojo pinigai investuojami automatiškai.
Investuotojas vienam paskolos gavėjui gali skirti ne daugiau nei 500 Eur per vienerius metus – šis apribojimas įtvirtintas Vartojimo kredito įstatyme. Valstybei investuotojai turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį už faktiškai gautas palūkanas.
Tarpusavio skolinimosi platformų privalumai
Kadangi tarpusavio skolinimo bei skolinimosi platformos veikia tik skaitmeninėje erdvėje, joms reikalingos mažesnės valdymo išlaidos, todėl teikiamos paslaugos paprastai – pigesnės nei kitose finansų institucijose.
„Naudodamiesi tarpusavio skolinimosi platforma investuotojai neretai gauna didesnį pelną nei taupydami ar investuodami į bankų siūlomus investicinius produktus, o paskolų gavėjai gali pasiskolinti reikiamą sumą mažesnėmis palūkanomis, net kai atskaitomas tarpininkavimo mokestis“, – teigė vienos iš tarpusavio skolinimo platformų – „Paskolų klubo“ – atstovas. Taigi, bene didžiausias tarpusavio skolinimo platformų privalumas – nedidelės palūkanos.
Antra, tarpusavio skolinimosi platformomis naudotis yra labai paprasta, patogu ir greita. Paskolą galima gauti vos per kelias minutes, neiškeliant kojos iš namų. Tereikia užsiregistruoti, pateikti identifikacijai reikalingus duomenis, o visa kita padaro pati platforma.
Trečia, tarpusavio skolinimosi platformos užtikrina konfidencialumą. Nepriklausomai nuo to, ar esate investuotojas, ar paskolos gavėjas, duomenų apsaugai bei konfidencialumui užtikrinti tarpusavio skolinimo platformose skiriamas didžiausias dėmesys.
„Tiek investuotojo, tiek paskolos gavėjo tapatybė nėra atskleidžiama viso skolinimo(si) proceso metu, todėl imti kreditą internetu yra lygiai taip pat saugu bei konfidencialu, kaip ir naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis“, – patikino „Paskolų klubo“ specialistas.
Galiausiai, tarpusavio skolinimo platformos turi teisę nuskaičiuoti tarpininkavimo mokestį tik nuo grąžinamų sumų, o ne nuo išduodamų paskolų. Taigi, paskolos gavėjai gauna visą pinigų sumą, kurios prašo – jokia paskolos dalis nėra nuskaičiuojama. Iš kitos pusės, investuotojai gali būti ramūs, nes tarpusavio skolinimo platformos yra suinteresuotos, jog paskolos būtų grąžintos laiku.
