2015 m. tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad,
pavyzdžiui, už komunalinių atliekų tvarkymą, lyginant savivaldybes
su panašiu gyventojų skaičiumi ir atstumu iki sąvartyno, kainos,
kur paslaugoms pirkti buvo organizuojamos konkurencingos
procedūros, buvo nuo 5 iki 100 proc. mažesnės, palyginus su
savivaldybėmis, kurios konkurencingų procedūrų neorganizavo.
Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė trečiadienį per
spaudos konferenciją Seime pateikė pavyzdį, iš kurio matyti, kad
netgi ta pati įmonė vieną kainą taiko tais atvejais, kai dalyvauja
konkurse, kurį nori laimėti, o didesnę – kai sudaromas vidaus
sandoris.
„Kaip pavyzdį galime imti „Kauno švarą“, kuri Kauno mieste turi
sudariusi vidaus sandorį ir jos atliekų vežimo kaina tam pačiam
atliekų kiekiui gyventojui tuo metu buvo didesnė nei, pavyzdžiui,
Kauno rajono savivaldybėje, kuri dalyvauja konkurencingoje
procedūroje, ir kurioje ji laimi konkursą. Tai netgi ta pati įmonė,
savivaldybei priklausanti įmonė, jeigu ji dalyvauja konkurencingoje
procedūroje, ji varžosi, norėdama laimėti, ir varžydamasi ji
pasiūlo geresnę kainą“, – sakė J. Šovienė.
Pasak Konkurencijos tarybos narės, be komunalinių atliekų
surinkimo srities, vidaus sandoriai sudaromi ir tokiose srityse,
kaip transporto paslaugų teikimas gyventojams, kapinių priežiūros
paslaugos, gatvių valymo, vejų šienavimo paslaugos, kurias galėtų
vykdyti smulkus ir vidutinis verslas.
„Šioms paslaugoms teikti galėtų būti organizuojamos
konkurencingos procedūros, ir tas pats smulkus bei vidutinis
verslas galėtų varžytis ir teikti tokias paslaugas savivaldybėje“,
– sakė J. Šovienė.
Pasak jos, Seimas labai pasitarnautų pagarbos teisei principo
įtvirtinimui praktikoje, jeigu, priimdamas Viešųjų pirkimų
įstatymą, panaikintų vidaus sandorius.
„Konkurencijos apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos.
Jeigu šio principo nesilaikoma, tai teisine prasme vidaus sandoris
yra miręs. Deja praktikoje savivaldybės per retai vadovaujasi
pagarbos teisei principu ir per dažnai vadovaujasi principu: savas
geriau tuo, kad jis yra savas“, – sakė J. Šovienė.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė teigė, kad
vidaus sandoriai, kurių tikslas buvo sudaryti savivaldybėms
galimybes greitai, paprastai, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatų pirkti paslaugas ar darbus, įgijo iškreiptą formą.
„Pavyzdys: Vilniaus miesto Rotušėje sulūžo ar sugedo karnizas.
Vilniaus miesto savivaldybė perka iš Vilniaus vystymo kompanijos
karnizo remontą. Ar Vilniaus vystymo kompanija pati tą paslaugą
daro? Ne , ji tos paslaugos nedaro, ji samdo – ir labai dažnai tą
daro be konkurso – pirkdama iš vieno tiekėjo tą paslaugą. Yra vieno
tiekėjo paslauga, mes neužtikriname racionalios kainos ir mokesčių
mokėtojų lėšų panaudojimo“, – kalbėjo D. Vilytė.
Seimo Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė pateikė
statistikos, kuri rodo, kad viešųjų pirkimų srityje kiekvienais
metais yra išleidžiami 5 mlrd. eurų, ekspertų paskaičiavimais –
apie 1 mlrd. eurų išleidžiama neefektyviai.
„Vidaus sandoriai viešųjų pirkimų įstatyme atsirado 2010 m. su
Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri buvo perkelta į mūsų
įstatymą. Idėja buvo gal ir nebloga, tai yra tam tikra išimtis,
kuria naudojantis valstybė, savivaldybės galėtų be viešųjų pirkimų
procedūrų įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas. Deja, ką parodė
situacija, kad šita išimtis tapo taisykle, tai atskleidžia
skaičiai, nes nuo 2010 m. mes matome vidaus sandorių augimo
tendencijas – ne tik sandorių skaičiaus, bet ir sumų“, – sakė A.
Bilotaitė.
Pasak Seimo narės, 2014 m. buvo sudaryta 212 vidaus sandorių už
127 mln. eurų, tuo tarpu 2015 m. – 271 sandoris jau už 301 mln.
eurų.
2015 m. 18 savivaldybių sudarė 72 vidinius sandorius, už 205
mln. eurų, kas sudarė 68 proc. visų tais metais sudarytų vidaus
sandorių. 2016 m. 15 savivaldybių sudarė 83 vidaus sandorius už
68,8 mln. eurų, tai yra beveik 50 proc. tais metais sudarytų vidaus
sandorių.
„Daugiausiai lėšų per vidaus sandorius išleidžiančia Kauno,
Vilniaus, Šiaulių, Molėtų, Plungės ir Raseinių rajono savivaldybės.
Taip yra užkertamas kelias konkurencijai, privilegijos skiriamos
dažnai neefektyviai veikiančioms savivaldybių įmonėms. Dėl to
nukenčia gyventojas – kaina yra dažnai padidinama, dėl to, kad
nevyksta konkursai“, – sakė A. Bilotaitė.