Į lrytas.lt redakciją kreipėsi Nijolė (vardas pakeistas – redakcijai žinomas), teigianti, kad įvykęs gaisras paukštyno teritoritorijoje šiandien nėra vienintelė problema – mat sudegus pastatui, jame dirbę darbuotojai galimai verčiami imti atostogas arba nedarbingumo pažymėjimus.
Varo lauk?
„Paukštyno vadovai, kol bus suremontuotas paukštynas, liepė darbuotojams imti atostogas arba nedarbingumo lapelį. Kodėl valstybė turi mokėti pinigus visai sveikam, dirbti galinčiam žmogui?
Juk tai paukštyno problema ir, mano manymu, žmogui turi būti mokamas pilnas mėnesio atlyginimas iki kol bus sutvarkytos patalpos. Kodėl Lietuvoje tokia tvarka?“, – atsiųstame laiške rašė pasipiktinusi Nijolė.
Jos teigia, kad jai labai gaila paukštyno darbuotojų: „Ir taip sunkiai verčiamės, o čia dar siūlo imti nedarbingumo lapelį. Ar tai teisinga?“, – klausė moteris.
Dirbama įprastu tempu
Susisiekus su paukštyno vykdomąja direktore P.Rimdeikiene, ši teigė, kad šiuo metu paukštyne visi darbai vyksta kaip visada.
„Tiek paukščių auginimas, tiek pašarų gamyba ir kita veikla pas mus nebuvo sutrikusi. Šiandien dirbame pilna apimtimi. Gaisras nepadarė jokios įtakos mūsų gamybai“, – apie paukštyno situaciją po gaisro kalbėjo P.Rimdeikienė.
Pasak jos, nors ugniss palietė tik dalį mėsos perdirbimo cecho, jis šiuo metu yra uždarytas ir neveikia, o jame dirbę darbuotojai, imasi kitų darbų:
„Darbuotojai, kurie dirbo degusiame mėsos perdirbimo ceche, dabar turi savo darbų, valo patalpas ir užsiima kitais darbais“, – sakė direktorė.
Ne jų darbuotojai?
Tiesa, susiklosčiusios situacijos dėl į atostogas galimai ne savo noru varomų darbuotojų, paukštyno vadovė komentuoti nepanoro ir teigė negalinti to daryti, nes anot jos, patalpas, kurios degė, Vievio paukštynas nuomoja kitai įmonei.
„Komentuoti šios situacijos negaliu, nes šitą cechą, kuris degė, Vievio paukštynas yra išnuomojęs. Patalpos yra Vievio paukštyno, bet ten dirbantys žmonės – ne“, – jau kiek kitaip apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo P.Rimdeikienė.
Paklausta, kokia tiksliai įmonė nuomojasi degusias patalpas, direktorė jos pavadinimą atskleisti atsisakė, tačiau pažadėjo, kad įmonės atstovai nedelsiant patys susisieks su žurnalistais.
Atsakymo ir komentaro iki trečiadienio darbo dienos pabaigos taip ir nesulaukėme. Tačiau įmonės vadovas atsišaukė gerokai vėliau.
Direktorius: „Dauguma darbuotojų suprato šią nelengvą situaciją“
Savo komentarą vakare portalui lrytas.lt pateikė „Agromėsos“ direktorius Aivaras Danilovas:
„Visų pirma reikia pabrėžti, kad gaisras praėjusį savaitgalį kilo bendrovės „Agromėsa“ mėsos perdirbimo ceche. Paties Vievio paukštyno jis tiesiogiai nepalietė – paukštynas įprastu režimu dirbo net ir gaisro metu, grėsmė jo infrastruktūrai kilusi nebuvo.
Vienintelė sąsaja – gaisro apgadintas „Agromėsos“ cechas stovėjo nuomojamame sklype paukštyno teritorijoje.
Išties keista, jei sulaukėte tokio darbuotojo skundo. Po savaitgalį kilusios nelaimės administracija susitiko su sudegusiame ceche dirbusiais žmonėmis. Jiems buvo detaliai paaiškinta situacija ir pasiūlyta pasiimti savaitę mokamų atostogų – tik tam, kad galėtume įvertinti situaciją ir suplanuoti, kur darbuotojus galėtume racionaliausia nukreipti.
Absoliuti dauguma darbuotojų suprato šią nelengvą situaciją ir geranoriškai sutiko savaitę pasiilsėti. Apie jokius nedarbingumo lapelius net nebuvo užsiminta, kaip ir apie nemokamas atostogas iki tol, kol cechas bus atstatytas – tai gali trukti ne vieną mėnesį. Kalbama tik apie šią savaitę, kas tokiame kontekste nėra daug.
Galiu jus patikinti, kad mūsų bendrovė atlieka įvairius mėsos paruošimo bei perdirbimo darbus ir kol sudegęs cechas neveiks, tikrai turėsime, kur pasitelkti jame dirbusius žmones. Suprantama, kad po tokio įvykio reikia skubiai perplanuoti daugybę operacijų ir perskirstyti resursus, tai šiuo metu aktyviai ir darome – kad verslas nestotų, o žmonės galėtų grįžti prie darbo.“
Imti atostogų neprivalo
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo“ skyriaus vedėjos Irinos Janukevičienės teigimu, darbdavys neturi teisinio pagrindo liepti darbuotojams priverstine tvarka naudotis atostogomis, o darbuotojai neprivalo vykdyti darbdavio paliepimų ir ne savo noru imti atostogas arba nedarbingumo lapelį.
„Darbuotojai gali atsisakyti vykdyti akivaizdžiai neteisėtus darbdavio nurodymus, o kai darbdavys dėl objektyvių, nuo šalių nepriklausančių priežasčių, negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, kaip yra ir šiuo atveju, tai vadinama prastova. Prastovos metu darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą.
Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali būti perkeliami į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą“, – sakė I. Janukevičienė.
Pasak specialistės, jei įmonės darbuotojui prastovos atveju nepasiūlomas įmonėje esantis kitas darbas pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis.
Dėl darbo įstatymų pažeidimų identifikavimo ir administracinio poveikio priemonių taikymo darbuotojai turi teisę kreiptis į VDI teritorinį skyrių su skundais, o esant individualiam darbo ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo į darbo ginčų komisiją.
