Kai kurių valstybės valdomų Rusijos įmonių vadovai jau paspringo jiems mokamais pinigais. Tik ar tai taps pavyzdžiu kitiems?
Jevgenijus Dodas, buvęs daugumą šalies hidroelektrinių valdančios kompanijos „Rushidro“ generalinis direktorius, dabar poilsiauja namų arešto sąlygomis. Jo atžvilgiu pradėtas tyrimas, nes už pasitraukimą iš posto jis pats sau paskyrė įspūdingą išeitinę kompensaciją – 73,2 mln. rublių (1,15 mln. eurų).
Rusijos pašto generalinis direktorius išrašė sau 25 atlyginimams prilygstančią premiją – 95 mln. rublių (1,52 mln. eurų). Juo irgi susidomėjo prokuratūra, nes pats paštas per metus uždirbo 1,2 mlrd. rublių (per 19 mln. eurų), tačiau tik dėl gautos 4 mlrd. rublių valstybės subsidijos. Tad už ką tokia premija?
Tačiau šios įmonės tikrai nėra dosniausios. Rusijos žiniasklaidoje nuolat skelbiama, kad, pavyzdžiui, „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ar „Rosneft“ diriguojantis Igoris Sečinas kasmet atlyginimų ir premijų pavidalu susižeria po 15–25 mln. dolerių (13,9–23,1 mln. eurų). Ir ne jie vieninteliai.
Apie tai, kiek mokama valstybei priklausančių naftos ar dujų sektoriaus bendrovių vadovams, niekas tiksliai nežino, nes šie skaičiai viešai neskelbiami. Kita vertus, algos dar gali būti nurodytos sutartyse, o dėl premijų jokios nustatytos tvarkos nėra.
Tačiau galima pasiremti pavyzdžiais iš privataus verslo. Praėjusiais metais tyrimų kompanija „Spencer Stuart“ nusprendė pasidomėti vidutinio dydžio privačių Rusijos įmonių vadovų atlygiais ir galiausiai nustatė, kad jokių objektyvių kriterijų nerasta.
Paaiškėjo, kad tokio pat dydžio britų kompanijos vadovai per metus uždirba 41 proc. mažiau nei jų kolegos Rusijoje. Amerikiečiai nuo rusų atsilieka 47 proc.
Spėjama, jog toks skirtumas gali atsirasti dėl to, kad rusų įmonės žvalgosi ne į vakariečių mokamas premijas, o į tas, kurias gauna vietos valstybinių kompanijų direktoriai ir jų pavaduotojai.
Praėjusią vasarą net ir premjeras Dmitrijus Medvedevas nurodė įvesti tvarką ir susieti įmonių, kurių akcininkė yra valstybė, vadovų atlyginimus su pačių bendrovių efektyvumo rodikliais.
Šią savaitę valdininkai raportavo ministrui pirmininkui, kad sistema parengta ir jau netrukus bus galima įvesti vienodą standartą.
Siūloma, kad sutartyje su vadovu numatyta jo alga siektų mažiau nei pusę viso galimo užmokesčio. Likusios dalies likimas priklausytų nuo pačios įmonės rezultatų: nepasiekei to, ką planavo akcininkai, ir premiją matysi kaip savo ausis.
Toks dokumentas jau parengtas patvirtinti, tačiau iškilo maža kliūtis: valstybės įmonių vadovai reikalauja, kad sutartyse būtų įtvirtinta dar viena premija, kurios dydis – iki 12 metinių atlyginimų. O ar ją skirti, ar ne, lemtų ne įmonės rezultatai, o paties akcininko sprendimas.
Turint galvoje, kad stambiausių Rusijos kompanijų vadovai nuolat varsto net ir prezidento Vladimiro Putino kabineto duris, būtų sunku patikėti, jog būdama akcininkė valstybė ryžtųsi juos nuskriausti.