Pranešimas yra rimtas vyriausybinis dokumentas. Jį parengė speciali darbo grupė, kuriai vadovavo vicepremjerė Soraya Sáenz de Santamaría. Jame kalbama ne tik apie galimas „Brexit“ pasekmes, bet ir apie tai, į ką Madridas turėtų atkreipti dėmesį sudėtingose derybose su Londonu.
Pranešime, be kita ko, sakoma, kad „Brexit“ gali skausmingai paliesti net milijoną ispanų. Iberijos pusiasalio (čia: Ispanijos. – Red.) BVP dėl jo gali sumažėti dviem–keturiomis dešimtosiomis procentinio punkto dalimis, o tai reiškia nuostolius, kurie sieks 2–4 mlrd. eurų. Be to, Ispanija, tikriausiai, turės papildomai įnešti 888 mln. eurų į Europos Sąjungos biudžetą.
Dideli didelių bendrovių nuostoliai. Grėsmė iškilo futbolininkams
„Brexit“ turės įtakos visų svarbiausių Ispanijos ekonomikos sektorių rezultatams – žemės ūkio, žuvininkystės, automobilių pramonės ir, kas labai svarbu, turizmo. Ispanija yra ta šalis, į kurią britai mielai vyksta atostogauti.
Gali stipriai nukentėti didelės ir gerai žinomos Ispanijos įmonės. Pranešime, pavyzdžiui, teigiama, kad net 12 proc. „Banco Santander“ pajamų ir 30 proc. bendrovės „Telefonica“ pardavimų tiesiogiai susiję su Didžiąja Britanija.
„Brexit“ taip pat gali turėti įtakos kai kurių Ispanijos futbolo žvaigždžių likimui – tų futbolininkų, kurie žaidžia Anglijos lygoje.
Gibraltaras ir neaiškus britiškų pensijų likimas
Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad „Brexit“ kelia ne vien tik ekonomines grėsmes. Neaišku, kaip bus su iki šiol laisvu prekių ir žmonių judėjimu tarp Ispanijos ir Gibraltaro.
Jis taip pat gali turėti įtakos mokslininkų bendradarbiavimui ir studentų mainams.
Neaišku ir kaip bus su šimtais tūkstančių britų pensininkų, gyvenančių Ispanijoje, ir ispanų pensininkais, kurių panašus skaičius gyvena Jungtinėje Karalystėje. Koks likimas laukia šių žmonių? Minkštas „Brexit“.
Problemos panašios į lenkų. Todėl Madridas pasisako už minkštą „Brexit“
Ispanijos situacija, ypač kalbant apie bėdas, susijusias su migracija, šiek tiek primena problemas, su kuriomis dėl „Brexit“ susiduria ir kurias turi spręsti Lenkija, Airija ar Italija (čia neprošal pridurti: kurias turėtų spręsti ir Lietuva. – Red.).
Pranešimo autoriai nori, kad Madridas remtų Briuselį derybose (su Jungtine Karalyste. – Red.), pabrėždami, be kita ko, būtinybę atsižvelgti į Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ispanų interesus ir užtikrinti jų teises. Turi būti siekiama išlaikyti žmonių judėjimo laisvę, tai atneš naudos Ispanijos turizmo sektoriui.
Ir vis dėlto, teigia pranešimo autoriai, susiklosčius dabartinei padėčiai, negali būti prieita prie to, kad Jungtinė Karalystė, pasitraukusi iš Europos Sąjungos, atsidurtų palankesnėje situacijoje už Europos Sąjungą nei tada, kai buvo jos narė.
Parengė Leonas Grybauskas