Ką miškuose šalies urėdijų darbuotojai dirba vasarą ar rudenį? Gal žiemą jiems iš viso nėra ką veikti ir jie išeina atostogų?
Taip gal ir pagalvoja į miškus kartais lyg į svečius užklystantys miesto gyventojai, tačiau tikrieji miškų šeimininkai – girininkai ir eiguliai – savo valdose triūsia ištisus metus.
Per žiemą imasi kirtimo
Per 31 tūkst. hektarų ploto valstybinių miškų prižiūrinčios Biržų miškų urėdijos urėdui Romanui Gaudiešiui vardijant visus būtinus darbus savo valdose vos užteko abiejų rankų pirštų.
Svarbiausia urėdijos užduotis – planingas miškų kirtimas, kuris trunka nuo rudens vidurio iki kovo pabaigos. Tuomet miškuose yra karščiausias darbymetis.
Toks metų laikas medžiams kirsti pasirenkamas dėl to, kad pasibaigus augalų vegetacijai medienos kokybė yra geresnė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šaltuoju metų laiku lengviausia technikai įvažiuoti į mišką.
Kasmet Biržų miškų urėdija iškerta apie 110 tūkst. kietmetrių apvaliosios medienos. Didžiąją dalį kirtimų atlieka urėdijos samdyti rangovai. Kiek daugiau nei 40 tūkst. kietmetrių urėdija paruošia savo jėgomis pačių turima medžių kirtimo technika.
Miškuose pjūklai visiškai nutyla pavasario mėnesiais ir net birželio pradžioje.
Pavasarį į miškus sudėtinga įvažiuoti, nes prasideda polaidis. Be to, tuomet medžių kirtimą stabdo aplinkosaugininkai, nes kaip tik prasideda paukščių perėjimas.
Pasibaigus plyniems kirtimams miškininkai turi kitų svarbių darbų. Pirmiausia ankstyvą pavasarį, kol dar nėra sulapoję medžiai, pažymimi kitiems metams kirtimams numatyti nauji miško plotai.
Kartu nustatomos numatomų iškirsti medžių rūšys, kertamos medienos tūris. Šį darbą atlieka pagrindiniai miškų šeimininkai – girininkai ir eiguliai.
Iš viso devyniose Biržų urėdijos girininkijose dirba 27 girininkai, jų pavaduotojai ir eiguliai, kurie miško priežiūra rūpinasi ištisus metus.
Miškai želdinami balandį
Išėjus įšalui balandį ir gegužės pradžioje miškininkų laukia pagrindinis darbas pavasarį – miško želdinimas. Į miškus išvežami urėdijos medelyne paruošti įvairių medžių daigai, kurie sodinami kirtavietėse.
Želdinimo darbus atlieka urėdijos samdyti rangovai, kuriuos prižiūri ir kontroliuoja girininkai ir eiguliai.
Naujai užsodintose plynose kirtavietėse brandus miškas užauga negreit. Beržynus vėl galima kirsti po 60 metų, eglynus – po 70 metų. Pušynams užaugti prireikia 100 metų, o ąžuolynams – net 120 metų.
Pasodinus jaunuolynus svarbu juos apsaugoti nuo žvėrių nuniokojimo.
Ąžuolynai aptveriami tvoromis, o kiekvieno spygliuočio daigo viršūnę privalu apdoroti specialiu tepalu, kuris atbaido elnius, briedžius ir stirnas.
Atliekant daugumą darbų miške urėdijai talkina samdomos aplinkinės specializuotos miškų ūkio ir medienos ruošos paslaugų įmonės, kurių Biržų ir Pasvalio rajonuose yra daugiau nei 10.
Darbų – devynios galybės
Girininkai ir eiguliai mišką prižiūri beveik ištisus metus: retina, šalina menkaverčius medžius.
Miškininkai rūpinasi ir miško keliais, kurie labai svarbūs, kai į mišką reikia įvažiuoti technikai, išvežti medieną. Iš viso Biržų miškuose yra 700 kilometrų kelių, kuriuos reikia prižiūrėti, kad jie nepatvintų, neįdubtų, greideriuoti, kad visuomet būtų išvažiuojami.
Dar vienas svarbus miškininkų darbas – kankorėžių rinkimas sėklai.
„Tai daroma tik specialiai įveistose plantacijose, kuriose auginami geriausiai augančių ir daugiausia medienos duodančių medžių palikuoniai“, – aiškino R.Gaudiešius.
Pavasarį girininkai ir eiguliai iškelia inkilus. Kasmet jų prie medžių pritvirtinama po 300.
Nemažai laiko reikalauja miškuose įrengtos poilsiavietės. Jas girininkai ir eiguliai šienauja, surenka čia žmonių paliekamas šiukšles, prie laužaviečių paruošia malkų, kad poilsiautojai neitų patys kirsti į mišką, remontuoja aplaužomas pavėsines. Miško priežiūra kainuoja nemažai
– Praėjusiais metais miško atkūrimo ir veisimo darbams Biržų urėdija skyrė apie 540 tūkst. eurų. Miško tvarkymo darbams – jaunuolynų ugdymui, melioracijos griovių ir kelių priežiūrai – skirta apie 420 tūkst. eurų.
– Miško apsaugos darbams – apie 35 tūkst. eurų.
– Pagal paruoštus projektus Biržų miškų urėdija pažeistiems miškams atkurti papildomai apie 54 tūkst. eurų gavo iš Europos Sąjungos fondų.
– Šiemet iš ES miško darbams numatoma gauti apie 120 tūkst. eurų. Iš jų už 90 tūkst. eurų bus rekonstruojamas apie 4,5 kilometro ilgio kelias Biržų girioje.
