Darbuotojai irgi tapo įnoringi. Žinodami, kad jų verkiant trūksta, darbo vietą ima vis mažiau vertinti.
Kaip dykumoje
Retai apgyvendinta teritorija – tokia, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis nei 12,5 žmogaus kvadratiniame kilometre.
Pernai tokios teritorijos jau užėmė beveik pusę Lietuvos ploto, ir toliau jos daugėja. Regionus nuolat bandoma gaivinti, bet kaip išgyventi verslui vietovėse, kuriose paprasčiausiai nebėra ką įdarbinti?
„Lietuvoje formuojasi demografinės dykros, kur gyventojų tankumas kaip dykumoje – 2-5 žmonės kvadratiniame kilometre“, – sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Vidmantas Daugirdas.
Lietuva sparčiai retėja: 2001 metais retai apgyvendintų savivaldybių mūsų šalyje buvo 7, 2011 m. – 17, pernai – 22.
V.Daugirdo teigimu, neverta tikėtis, kad situacija pasikeis. Yra savivaldybių, kur per metus negimsta nei vienas vaikas arba kasmet išmiršta po kelis procentus gyventojų.
Jo teigimu, per 15-20 metų beveik visos kaimiškos Lietuvos teritorijomis virs demografinėmis dykromis.
Į rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sulaukusi daugiausia palaikymo, ėjo su kalbomis apie regionų stiprinimą. Į periferiją bandoma privilioti vis daugiau verslų. Bet kaip dirbti dykroje, kur problemų kelia tiek darbuotojų, tiek klientų paieška?
Kam dirbti?
Rečiausiai apgyvendinta savivaldybė Lietuvoje – Švenčionių rajono. Čia gyventojų tankumas siekia 5 žmones kvadratiniam kilometrui. Natūrali gyventojų kaita taip pat nedžiugina. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais gyventojų prieaugis čia buvo -284.
Panaši situacija ir kitose retai apgyvendintose savivaldybėse. Varėnos rajono, Ignalinos rajono, Zarasų rajono, Rietavo savivaldybėse gyventojų ir taip nėra daug, o ir jų mažėjimo mastai – vieni didžiausių šalyje.
Ir vis dėlto, Švenčionių rajone dar galima aptikti įmonę, galinčia pasigirti tikrai nemažu darbuotojų skaičiumi. Daugiau kaip 2 tūkst. – tiek darbuotojų dirba Pabradėje įsikūrusioje medicininių gaminių įmonėje „Intersurgical“.
Tiesa, vietinių darbuotojų čia nepakanka. Dauguma įmonėje dirbančių žmonių atvažiuoja iš Pabradės, bet daugiau kaip 300 darbuotojų į darbą vyksta iš Švenčionių ir Švenčionėlių, aplinkinių kaimo vietovių, dar 200 – iš Molėtų ir Molėtų rajono.
„Nekvalifikuotos darbo jėgos kol kas pavyksta rasti. Rajone labiausiai trūksta kvalifikuotų darbininkų, ypatingai specialistų su inžineriniu išsilavinimu“, – pasakojo „Intersurgical“ teisininkė Rūta Saulytė-Rožukienė.
Net 150 kvalifikuotų darbininkų ši įmonė sugebėjo prisivilioti iš Vilniaus.
Darbo vietos nebrangina
Kita rajone įsikūrusi bendrovė – baldus gaminanti „SK Design“ šiuo metu yra įdarbinusi virš 200 žmonių. Dauguma jų – vietiniai.
„Yra dirbti norinčių žmonių. Mūsų reputacija nebloga, darbai įvairūs, švarūs ir ne iš sunkiųjų, tai žmonės eina pas mus“, – kalbėjo įmonės vadovė Dainė Noruvienė.
Tiesa, ji teigė, kad kompanija susiduria su kita problema – didžiule darbuotojų kaita. Žinodami, kad darbuotojų verkiant reikia, žmonės darbinasi negalvodami, dažnai darbą palieka po kelių savaičių ar net dienų.
„Šuo metu, kai jau įsibėgėjo pavasaris, darbuotojai neužsisėdi. Būna, kad vieną dieną padirba pas mus, po kelių dienų – jau kitur.
Žmonės visiškai nebrangina darbo vietos, nesiteikia net įforminti savo išėjimo – pabuvo pusę dienos, nepatiko, ir išėjo nieko nepranešę“, – kalbėjo D.Noruvienė.
Ji teigė, kad nelikus darbo knygelių žmonės visiškai nesibaimina dėl savo, kaip darbuotojų, reputacijos, nes žino, kad darbdaviai neturi galimybių patikrinti, kokia tikimybė, kad naujo darbuotojo po kelių dienų gali nelikti.
Visa tai – papildomos sąnaudos.
„Popieriuose didžiulė painiava, dabar dar kai pradėjo tuos algų vidurkius skelbti... Jei žmogus išeina, o kontraktas sudarytas ilgesniam laikui, dažniausiai taip ir paliekame, nes kitu atveju turi forminti pravaikštas ir atleisti, o tai – daugybė papildomų popierių“, – pasakojo „Intersurgical“ vadovė.
Siūlo namus
Kitoje sparčiai retėjančioje – Ignalinos rajono savivaldybėje – veikiančioje konditerijos įmonėje „Romnesa“ dirba darbuotojai iš visos Lietuvos ir net kaimyninių valstybių.
„Turint normalų verslą nėra problemos atsivežti darbuotojų“, – įsitikinęs įmonės vadovas Romualdas Spulis.
Darbuotojų jis ieško kaimo vietovėse, atsiveža ir iš Ukrainos ar Baltarusijos – nuomoja jiems butus, suteikia įvairias dotacijas. Savo padalinį įmonė turi ir Druskininkuose, bet didžioji dalis čia dirbančių – ne regiono gyventojai.
„Aišku, jei pagal čia galiojančias kainas ieškosi žmogaus Vilniuje, liksi nieko nepešęs. Bet jei ieškai kaimuose, kur visai nėra darbų, tikrai gali rasti norinčių dirbti“, – kalbėjo R.Spulis.
Jis pripažįsta, kad ekonomiškai neverta iš toli atsivežti darbuotojų, bet kompanija taip pat jaučia darbuotojų kaitos problemą, o atsivežti darbuotojai – sėslesni.
„Mūsų versle tai itin svarbu, nes į žmogų turi investuoti, turi jį apmokyti, o jei žmogus ilgai neužsibūna, tos investicijos dingsta, taip padidindamos ir sąnaudas“, – sakė „Romnesa“ vadovas.
Blogiau – paslaugų sferai
„Romnesa“ turi ne tik kepyklą, bet regione yra įrengę ir kavinukę, ir restoraną, net naktinį klubą. Jei gamybai darbuotojų rasti pavyksta, norinčių dirbti paslaugų sferoje – daug sunkiau. O ir problemos joje – kitokios.
„Regionuose nėra terpės kurtis bei plėtotis įmonėms, kurios gauna pajamas iš vietinių gyventojų, ypač jei tai ne pirmo būtinumo paslaugos“, – kalbėjo R.Spulis.
Paslaugų sferos įmonėms mažas gyventojų tankis itin skaudus, o ir perkamoji galia regionuose – nepalyginamai mažesnė.
„Tarkime, Emyratai apgyvendinti retai, bet arabai turi pinigų. Verslui svarbu ne tik gyventojų kiekis, bet ir jų pajamos.
Iš Vilniaus mus pinigai pasiekia labai sunkiai, nebent iš užsienio grįžtantieji pasisvečiuoti jų šiek tiek atveža“, – pasakojo „Romnesa“ vadovas.
„Romnesos“ kavinė, restoranas ir naktinis klubas orientuoti tiek į vietinius, tiek į atvykstančius klientus.
„Vasarą, sezono metu, tikrai sustiprėjame ir atsigauname, bet ne sezono metu apima didžiulis liūdesys. Ir kasmet jis gilėja -- situacija blogėja“, – pasakojo R.Spulis.
Iš valdžios daug nesitiki
Verslininkų nuotaikos dėl ateities regionuose skirtingos. „Intersurgical“ atstovė R.Saulytė-Rožukienė nusiteikusi optimistiškai: „Manau, kad išvysčius pakankamą infrastruktūrą, ką kartu su dabartine rajono valdžia įmonė stengiasi padaryti, mūsų miestelis liks patrauklus ir kuo toliau, tuo mažiau žmonių paliks šią vietovę“.
Kiti vadovai palaidojo viltį, kad situacija ims keistis į gera, nors valdžios kaltinti jie dėl to nėra linkę.
„Nežinau, kas vyksta su mūsų Lietuvėle. Nežinau, ką valdžia galėtų padaryti – žmonės migruoja ir migruos.
Pas mus daug jaunimo, tai aišku, kad tokie padirbo, kitur nuėjo, pradėjo studijuoti, nuotykių ieško... Tai, matyt, bendra tendencija, kad maži miesteliai tuštėja. Matyt, apskritai gamyba ištirps Lietuvoje“, – kalbėjo „SK Design“ vadovė Dainė Noruvienė.
Jos teigimu, jeigu bendrovė bus priversta kelti algas, tiesiog neišgyvens: „Mes nekonkuruojame su Danija ar Švedija, mes konkuruojame su Ukraina, Kinija, Bulgarija. Jei algos didės, gamybą tikrai teks iškeldinti iš Lietuvos.“
„Romnesa“ vadovas prisipažino taip pat dažnai galvojantis apie ateitį, bet šviesių spalvų čia daug nematantis: „Galime pakalbėti, bet padaryti šiai dienai sudėtinga. Traukinys nuvažiavo. Galime galvoti, kaip prisivilioti žmones iš Panevėžio į Ignaliną, bet neįmanoma to padaryti globaliai. Ir vargu, ar apskritai dar įmanoma kažką pakeisti“, – kalbėjo R.Spulis.
Ne grįžtantys, o atvažiuojantys
Anot R.Spurio, naivu tikėtis, kad galima į Lietuvą privilioti žmones, kurie išvyko dirbti į Norvegiją ir gauna 5-6 kartus didesnė algą, nei Lietuvoje.
Didesnių algų mokėti įmonė neįstengia. 60-70 eurų – jei tiek „Romnesa“ pakeltų algą kiekvienam darbuotojui, bendrovė pradėtų dirbti nuostolingai.
„Galima motyvuoti žmones, baksnojant į patriotiškumą. Bet „patriotiškumas“ juk nevalgomas, žmonėms reikia pinigų“, – sakė R.Spulis.
Jis teigė, kad prasmingiau būtų galvoti ne apie emigrantų grąžinimą į Lietuvą, o apie šalies ekonomikos kėlimą. Gal tuomet daugiau žmonių nuspręstų grįžti į gimtinę.
„Daugybėje stipriųjų valstybių žemos kvalifikacijos darbus dirba trečių šalių gyventojai. Būtų naivu tikėtis, kad Danijoje pavyks sutikti taksistą daną. Ten šį darbą dirba turkai, ir visiems tai gerai“, – kalbėjo R.Spulis.
Jo teigimu, ir Lietuvai reikėtų daugiau darbuotojų atsivežti iš kitų šalių: „Mes leidžiame lietuviams, kad jie dirbtų kitiems, o kad Lietuvai kažkokios šalies piliečiai dirbs, tai – ribojama“.
Jo nuomone, reikėtų šiuo klausimu atleisti vadžias, nes dabar lietuviai verslininkai įmones steigia Lenkijoje, ten įdarbina ukrainiečius, o produkciją veža atgal į Lietuvą.
„Jei norim remti kitų šalių eksportą tai gal ir gerai. Bet jei kažkas sutinka čia dirbti pigiai, mokėti Lietuvai mokesčius, o mūsiškiai tuo metu gali dirbti kitur, užsidirbti ir atvežti į Lietuvą – kodėl gi ne?“, – retoriškai klausė verslininkas.
