Didžiausio Ispanijoje sraigių perdirbimo fabriko „Bages Cargol“ direktorius Jordi Estany neseniai lankėsi Lietuvoje.
Jis „Lietuvos rytui“ sakė, kad šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos sraigių ūkiai karaliauja visoje Europoje.
„Per pastaruosius ketverius metus sraigių ūkiai šiose šalyse taip suklestėjo, kad žiemą, kai sraigių kainos paprastai kildavo, dabar jos būna itin žemos. Tai didžiulis pokytis sraigių rinkoje“, – pabrėžė J.Estany.
Negailėjo pagyrimų
„Esame labai patenkinti lietuviškų sraigių kaina ir kokybe.
Klientams patinka sraigės iš Lietuvos – jų mėsa balta, minkšta, visos sraigės vienodos. Neseniai lankiausi ūkiuose Lietuvoje, ten viskas gražu ir tvarkinga“, – lietuvius gyrė sraigių verslo magnatas iš Katalonijos.
J.Estany fabrikas tiekia žaliavą užsakovams visoje Ispanijoje.
„Bages Cargol“, be sraigių, tiekia ir grybus bei ankštines daržoves. Bet sraigės – pagrindinis verslas, per metus „Bages Cargol“ fabrikas jų perdirba 100–130 tonų.
Fabrikas klientams tiekia užšaldytas, atšaldytas, gyvas, konservuotas ir paruoštas vartoti sraiges.
Nori paruošto produkto
Kaip pasakojo J.Estany, laikai keičiasi, todėl gyvų sraigių paklausa Katalonijoje nebe tokia didelė.
„Praėjo tie laikai, kai namų šeimininkės pirkdavo daržovių ir vaisių parduotuvėje gyvas sraiges, laikydavo jas visą savaitę ir laukdavo, kol jos išsituštins. Dabar žmonės nori greitų sprendimų, todėl pagrindinis mūsų produktas yra jau švarios užšaldytos sraigės“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo J.Estany.
Tačiau populiariausiam Katalonijos patiekalui – ant metalinės plokštės keptoms sraigėms – paruošti reikia gyvų sraigių.
„Katalonai labai reiklūs sraigėms. Lietuviai jau žino, kad mes norime mažų, kad ant žarijų niekas nekepa didelių sraigių.
Lietuvos įmonės rūšiuoja: mažos – į Kataloniją, didelės – į Italiją, Prancūziją ir Ispaniją. Tačiau mums norėtųsi, kad sraigės iš Lietuvos būtų dar mažesnės“, – juokėsi J.Estany.
Kasmet rengia šventę
Katalonai dėl sraigių kraustosi iš proto. Sraigės turi net savo sostinę – Pirėnų kalnų papėdėje įsikūrusį Leridos miestą.
Kasmet Leridoje gegužės mėnesį rengiama sraigių šventė, apie kurią žino ir visa Europa. Visą savaitgalį trunkančios gastronominės šventės metu suvalgoma net 12 tonų sraigių.
„Praėjusiais metais dalis šiai šventei paruoštų sraigių buvo atvežta iš Lietuvos. Tačiau ne visi šventės dalyviai tai žino.
Jie vis dar įsitikinę, kad sraigės yra iš netoliese plytinčių laukų ir kad Leridos sraigės yra geriausios.
Tačiau sraigių skaičius Ispanijoje nuolat mažėja“, – kalbėjo J.Estany.
Kol kas neatlikti moksliniai tyrimai, kurie atskleistų sraigių nykimo Ispanijoje priežastį.
„Tarkim, Kretoje, kur nėra tokios intensyvios žemdirbystės kaip čia, sraigių nestinga.
Todėl gali būti, kad sraiges naikina žemdirbystėje naudojami pesticidai ir kitos cheminės priemonės“, – svarstė J.Estany.
Pasak jo, laukinės sraigės gali nykti ir dėl kitų priežasčių – dėl padidėjusios paklausos, pagausėjusių šernų, klimato atšilimo.
Išveža po 200 tonų
Kad sraigių dievintojai katalonai nė neįtaria triauškiantys lietuviškas arba lenkiškas sraiges, šypsodamasi patvirtino ir Lietuvos įmonės „Gurmanams“ vadovė Daiva Girdziušienė.
Per metus iš Lietuvos iškeliauja keli šimtai tonų sraigių – tiek surenkamų pievose, tiek užauginamų ūkiuose.
Apie 200 tonų sraigių į Viduržemio jūros regiono šalis, tarp jų ir Ispaniją, išveža ir bendrovė „Gurmanams“.
Tiesa, ne visos jos lietuviškos, mat bendrovė dalį superka kaimyninėje Lenkijoje, taip pat, bet kiek mažiau, ir Bulgarijoje bei Rumunijoje.
Ši įmonė su Viduržemio jūros regionu dirba trejus metus. „Gurmanams“ turi du ūkius Lietuvoje: vieną – prie Panevėžio, antrą – prie Vilniaus.
„Užsienyje mūsų sraigės vertinamos labai gerai. Mūsų ferma prie Vilniaus – viena didžiausių Europoje. Tai modernus ūkis“, – pasakojo D.Girdziušienė.
Jos vadovaujama įmonė užsieniečiams tiekia ir pievose surinktas sraiges Pomatia, ir ūkiuose užaugintas.
„Ispanai, portugalai, graikai, italai labiau mėgsta užaugintas Helix aspersa muller, o prancūzai – Helix aspersa maxima ir Pomatia“, – pasakojo verslininkė.
Pomatia rinkimo sezonas jau prasidėjo, jis truks iki liepos. Šių sraigių Lietuvos pievose per sezoną surenkama po kelis šimtus tonų.
Kadaise įmonė „Gurmanams“ mėgino Pomatia sraiges auginti ūkyje, tačiau toks užmojis nepasiteisino.
„Vis dėlto tai gamtos sraigės, jas reikia natūraliai gamtoje užaugusias rinkti“, – klaidą pripažino D.Girdziušienė.
Įpranta ir lietuviai
Įmonės „Gurmanams“ šeimininkė prie sraigių auginimo pasuko prieš tai išmėginusi restoranų ir naktinių klubų verslą Ispanijoje.
„Kai tik pradėjome dirbti, buvo visko. Dirbome ir su nepatikimais prancūzų partneriais, kurie vėluodavo atsiskaityti.
Paskui nutarėme dirbti be tarpininkų, patys ėjome į rinką. Ir mums sekasi, klientų ieškoti nebereikia – seni klientai mums suranda naujų“, – pasakojo D.Girdziušienė.
„Gurmanams“ sraigių, kurių pakuotes puošia užrašas „Snailette“, galima įsigyti ir Lietuvos prekybos centruose, tačiau pirkėjų gretos ne tokios ir gausios.
„Tai, ką parduodame Lietuvoje, skirta tik gurmanams paskanauti. Lietuvių skoniui sraigės dar nepriimtinos, nėra vartojimo kultūros, tačiau ji pamažu ateina. Lietuviai jau daug važinėja po užsienį, tad vis dažniau ragauja sraigių.
Lietuviai labiau prie mėsos pripratę, o, tarkim, prancūzai kone kasdien valgo sraigių.
Mes ir patys su vyru pradėjome jas valgyti tiktai tuomet, kai pradėjome auginti“, – šypsojosi D.Girdziušienė.
