Kol „Google“, „Amazon“ ir kt. įmonės vykdo bandymus, jau dabar šie orlaiviai aktyviai naudojami dujotiekių, geležinkelių, elektros linijų ir kituose sektoriuose, o įmonė iš Lietuvos jais bando sugriauti per dešimtmečius įsisenėjusius įpročius.
Skaičiuojama, jog šiuo metu komercinių bepiločių orlaivių sektoriaus apyvarta vien Europoje siekia daugiau nei 85 milijonus eurų, o viso pasaulio dronų rinka vertinama daugiau nei 1,6 milijardo eurų. Įdomu tai, kad ekspertai didžiausią augimą planuoja ne filmavimo, fotografavimo, prekių pristatymo srityse, o žemdirbystės bei energetikos sektoriuose.
Būtent pastarajame įžvelgiama itin spartaus augimo tendencija – bepiločių orlaivių įmonių veikiančių energetikos srityje daugės, o rinkos vertė nuo 2016 iki 2022 daugiau nei padvigubės.
Anot „Laserpas“ – „Avia Solutions Group“ antrinės įmonės, kuriančios bepiločių orlaivių sprendimus skirtus infrastruktūrinėms įmonėms, sunku patikėti, jog tokiuose technologiškai pažengusiuose sektoriuose kaip elektros energija ar dujotiekiai jau 10-20 metų naudojamos tos pačios infrastruktūros priežiūros priemonės.
„Pavyzdžiui, apžiūrint elektros tinklus specialistai dar ir šiais laikais fiziškai vaikščioja palei elektros linijas ieškodami gedimų ar pavojingų objektų.
Vidutinio dydžio elektros tinklų bendrovė valdo apie 100 000 km tinklų, taigi galima nesunkiai nuspėti, jog ne visas atstumas apžiūrimas to paties žmogaus, o vykdant tokio masto apžiūrą užtrunkama mėnesių mėnesius – natūralu, kad per tokį periodą gali įvykti ir žmogiška klaida, ir tam tikri neatitikimai reglamentui.
Vėliau pagal šią subjektyvią informaciją sudaromi rekonstrukcijų ir priežiūros planai – iš praktikos galime pasakyti, kad dažnai jie neatitinka realybės“, – pasakoja „Laserpas“ vadovas Mantas Vaskela.
Lietuvių vykdyto projekto Rumunijoje metu, kuomet buvo apžiūrima virš 300 kilometrų elektros linijų, buvo atrasta net 50 km įmonės dokumentuose neužfiksuotų linijų ir 58 nelegalūs statiniai. Tokiai išsamiai apžiūrai „Laserpas“ naudoja bepiločius sraigtasparnius.
Įsigiję drono bazę lietuviai ant jos sumontuoja įrangos komplektą, kuriame – optiniai ir „LIDAR“ sensoriai, leidžiantys vėliau iš surinktos medžiagos sukurti ortofotografijas ir 3D modelį – juose įmonės mato visą savo elektros tinklą, nelegalius pastatus ir linijoms grasinančius per arti išaugusius medžius ar kitą augaliją.
Ekspertai sutaria, jog būtent nukritę medžiai ar kita augmenija yra vienos dažniausių priežasčių dėl ko elektros tinklai neįgyvendina jiems keliamų rodiklių – net 30 % ar daugiau visų linijų gedimų yra susiję su medžiais. Su ta pačia problema susiduria ir geležinkelių operatoriai, kurie savo bėgių ir jų aplinkos apžiūrai naudoja pasenusius ir brangius metodus. Naujos technologijos, kaip viena pagrindinių temų, buvo nagrinėjama ir praėjusią savaitę vykusioje vienoje didžiausių geležinkelių konferencijų „RailTech Europe“, kurioje „Laserpas“ vadovas pristatė gerąsias praktikas iš elektros tinklų ir kaip šias pamokas galima pritaikyti geležinkelių priežiūrai.
Anot M. Vaskelos, pakeisti įsisenėjusius geležinkelių ar elektros tinklų operatorių įpročius – tikras iššūkis, tačiau lietuviams tai jau yra pavykę padaryti.
„Naudojant bepiločius orlaivius nebereikia fizinių apžiūrų, o tai leidžia sutaupyti daugiau nei 40 eurų per kilometrą linijų ar bėgių, jau nekalbant apie kur kas trumpesnius terminus.
Tačiau svarbiausia tai, jog įmonės pradeda sprendimus priimti remiantis faktais ir tiksliais duomenimis, kurie atitinka realybę. Tai leidžia joms planuoti efektyviai – kur nukirsti medį, ir kur linijos ar bėgiai jau reikalauja rekonstrukcijos. Būtent tuo savo įprastas praktikas jau pakeitė mūsų klientai Rumunijoje.“
