Kai Visų Šventųjų gatvėje ugnis suniokojo dviejų aukštų sandėlius, nuostolių nepatyrė tik keli gyventojai. Ugniagesiai spėjo išgelbėti dalį pastato – 8 sandėlius iš 47.
Liepsnos nepasiekė ir vilnietei Orūnei Raudonei priklausančio sandėlio, todėl moteris jame toliau galėjo laikyti malkas bei kitokius daiktus.
Tačiau vilnietė tuo džiaugėsi neilgai.
Po atostogų – staigmena
Gaisras Senamiesčio kieme kilo pernai birželio 7-ąją, o rugpjūtį iš trumpų atostogų Nidoje grįžusi vilnietė vietoj sandėlių rado tuščią vietą. Iš kieme stovėjusio pastato liko tik pamatai.
„Situacija panaši kaip maždaug prieš dešimtmetį sugriuvus namui Šiaulių gatvėje – išėjo žmogus pavedžioti šuns, grįžta – namo nebėra.
Čia ne taip baisu, bet vis tiek buvau priblokšta – neliko nei mano sandėlio, nei jame buvusių daiktų“, – „Sostinei“ pasakojo O.Raudonė.
Moteris teigė vertingų daiktų jame nelaikiusi, tačiau apie griovimo darbus nebuvo įspėta, griauti pastato ji nebuvo davusi sutikimo.
Malkas pirko po ryšulį
Sandėlius šiame pastate buvo privatizavę keturi namo gyventojai, kita pastato dalis priklausė Vilniaus miesto savivaldybei.
Apie sandėlių griovimą jokių įspėjimų negavusi O.Raudonė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtų tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo.
Ji nurodė patyrusi 968 eurų žalą, nes visas 47 sandėlių pastatas buvo įvertintas 45,5 tūkstančio eurų.
Nugriovus pastatą gyventojai ne tik prarado savo nuosavybę, bet ir patyrė kitokių nepatogumų.
Visų Šventųjų gatvėje esantis daugiabutis šildomas krosnimis, o nugriovus sandėlius nebėra kur laikyti kuro.
„Visą žiemą nedideliais kiekiais pirkau medžio pjuvenų briketus arba atsiveždavau po ryšulį malkų, nes savo buto negaliu paversti kuro sandėliu“, – pasakojo O.Raudonė.
Pasiūlė moteriai susimokėti
Statinį nugriovusi Vilniaus miesto savivaldybė atsakė, jog „butų savininkai patys privalo organizuoti patalpų šildymą, o jei nėra patalpų kietajam kurui sandėliuoti, ieškoti galimybių jį laikyti kitur arba krosninį šildymą pakeisti kitokiu šildymo būdu.“
Maža to, vietoj prašomos kompensacijos sandėlių netekusiems gyventojams valdininkai pasiūlė susimokėti už griovimo darbus, kurie kainavo 22,5 tūkstančio eurų.
Padaliję šią sumą iš 47, savivaldybės darbuotojai nurodė, jog O.Raudonė turėtų sumokėti 479 eurus.
Savivaldybės Statinių naudojimo ir priežiūros poskyrio specialistai atsakė, jog pastatą buvo būtina nugriauti arba rekonstruoti. Nustatyta, jog jis buvo smarkiai pažeistas: sudegė stogą laikančios konstrukcijos, vidaus pertvaros, atitrūko ir pavojingai pasviro viena siena.
Specialistai nusprendė, jog pastatas gali būti avarinės būklės, todėl kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
Galėjo nugriūti siena
Pastato griovimui neprieštaravo ir Kultūros paveldo departamentas. Nors statinys pateko į Senamiesčio teritoriją, jis nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Savivaldybės Turto departamento teigimu, iš pradžių planuota griauti tik gaisro suniokotą pastato dalį, bet pradėjus darbus paaiškėjo, kad viena sienų gali savaime sugriūti. Todėl pastato konstrukcijos buvo ardomos iki stabilaus lygio.
Turto departamentas nurodė, jog dar 2010 metais kreipėsi į gyventojus dėl avarinės šio pastato būklės ir siūlė jį rekonstruoti arba nugriauti, tačiau pastato bendraturčiai jokių veiksmų nesiėmė.
Neteko turto, bet nenukentėjo
„Ar būtent savivaldybės veiksmai, ar bendraturčių neveiklumas sukėlė tokias pasekmes, kad ūkinį pastatą reikėjo ardyti iki pamatų, galėtų nustatyti tik teismas“, – teigiama viename Turto departamento raštų.
Dėl sunaikinto turto O.Raudonė į teismą kol kas nesikreipė, nors neabejoja, kad pastatas sudegė ir dėl savivaldybės kaltės.
Gaisras kilo savivaldybei priklausančiame sandėlyje, kuris buvo nerakinamas ir priverstas šiukšlių.
Vilnietė negali tikėtis net žalos atlyginimo iš padegėjų.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimo padegimo pradėjusi Vilniaus policija ją apklausė tik kaip liudytoją.
O.Raudonės sandėlis nesudegė, todėl ji nebuvo įtraukta į nukentėjusiųjų sąrašą.
