Paukštienos pasiūla gausėja, užtat kontrolė vis griežtėja

 

Kuo arčiau auginami ar pagaminami maisto produktai, tuo jie tinkamesni. <br>„Shutterstock“ nuotr.
Kuo arčiau auginami ar pagaminami maisto produktai, tuo jie tinkamesni. <br>„Shutterstock“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė SRĖBALIENĖ

May 15, 2017, 9:43 AM, atnaujinta May 15, 2017, 9:09 PM

„Užauginta Lietuvoje“. Taip nurodoma kilmės šalis šviežios paukštienos etiketėse. Tačiau parduotuvėse jos gausu ir lenkiškos, ir latviškos. Kurią rinktis?


Dažniausiai žmonės perka tai, kas pigiausia. Tačiau yra priežasčių, skatinančių juos atsigręžti į lietuviškus gaminius.
Mūsų šalies gyventojai neretai traukia apsipirkti į Lenkijos prekybos centrus, o ką daro ties šių valstybių siena gyvenantys Lenkijos lietuviai?
„Yra maisto prekių, kurių reikia vaikams ir kurių neperkame Lenkijoje“, – sakė netoli Suvalkų ūkininkaujantis Tadas. Jo šeimoje – pora vaikų, todėl Tadas neretai apsipirkti važiuoja į Lazdijus.
„Kelias mums netolimas. Būtent Lietuvoje perku tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, lietuvišką vištieną ar mėsą. Tai – asmeninė mano nuostata, nes esu įsitikinęs, kad joje nėra antibiotikų likučių. Ir šiaip man labiau priimtinas lietuviškas maistas“, – kalbėjo vyriškis.

Baimė ir tikrovė

Žmonės, pirkdami paukštieną, būgštauja, kad nusipirks ją senstelėjusią, todėl etiketėse akylai stebi jos pagaminimo datą.
Tačiau jie dar neatsikratė baimės, kad auginant broilerius į lesalus primaišoma ir augimą skatinančių hormonų, ir genetiškai modifikuotų baltymingų augalų, o gydant ligas – ir vaistų. Esą visa tai niekur nedingsta – lieka paukštienoje.
Ar yra tokia tikimybė? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai purto galvą tikindami, kad ne.
Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo Manto Staškevičiaus, Lietuvoje, kaip ir visoje ES, galioja kenksmingų medžiagų gyvūniniuose produktuose kontrolės reikalavimai.
„Jau geras dešimtmetis, kai visoje Europoje draudžiama auginant paukščius ir gyvulius naudoti augimo stimuliatorius. Jokių kenksmingų likučių nei paukštienoje, nei mėsoje negali būti“, – patikino M.Staškevičius.
VMVT nuo 1998 m. stebi medžiagų liekanas įvairiuose gyvūninės kilmės produktuose. Tai daryti būtina, nes kenksmingų medžiagų į produktus gali patekti dėl aplinkos ar pašarų taršos ir naudojamų vaistų.
Stebėsenos duomenys Lietuvai nedaro gėdos. Mūsų šalyje apskritai antibiotikų parduodama ir suvartojama 73 proc. mažiau nei ES valstybių vidurkis.
„Pastaruosius trejus metus tirtuose paukštienos mėginiuose nė karto nebuvo aptikta antibiotikų likučių. Šiemet atlikti mėginių tyrimai taip pat geri“, – sakė M.Staškevičius.
Apskritai VMVT kasmet sudaro planą, kurio laikantis mėginių tirti paimama iš paukščius auginančių ūkių ir paukščių skerdyklų. Taip pat tiriami perdirbti ir tiekti į rinką skirti paukštienos gaminiai. Juose tiriama net 300 medžiagų.
Be to, tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkai skirtos produkcijos tyrimai pagal Valstybės monitoringo programą atliekami akredituotose šalies ir užsienio laboratorijose.
„Būgštaujantiems dėl maisto saugos galime patvirtinti – lietuviškoje paukštienoje nėra nei hormonų, nei kitų neleistinų medžiagų“, – patikino „KG Group“ Paukštininkystės vykdomasis direktorius Gytis Kauzonas.
Pasak jo, net ir lesalas yra gaminamas Lietuvoje iš vietos ūkininkų užaugintų grūdų.
Mitybos specialistai teigia, kad žmogui geriausia valgyti tokį maistą, kuriam paruošti reikalinga žaliava – paukštiena, mėsa, daržovės, pienas – yra užauginta ar pagaminta Lietuvoje. Toks maistas organizmui yra tinkamiausias. Kai žaliava ar produktai gabenami trumpą atstumą, nenukenčia kokybė.

Kuo arčiau, tuo šviežiau

Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovės Irenos Laginauskienės tvirtinimu, paukštiena – greitai gendantis ir temperatūros pokyčiams jautrus produktas, todėl yra keletas veiksnių, į kuriuos siekiant kokybės būtina atsižvelgti.
„Ypač svarbu, kad vištienos produktai būtų gaminami iš šviežios žaliavos. Jei žaliava laikoma kintančioje temperatūroje ir dar gabenama didelį atstumą, tai neišvengiamai daro neigiamą poveikį jos kokybei“, – sakė I.Laginauskienė.
Pasirodo, net supakuotų produktų kelyje nuo gamintojo iki vartotojo turi būti užtikrinta, kad jie laikomi ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių temperatūroje. „Tokia ji turi būti ir gabenančiame transporte, ir logistikos centruose, ir prekybos vietų vitrinose“, – aiškino pašnekovė.

Uždaras gamybos ratas

Vilniaus paukštynas yra sukūręs visą gamybos grandinę. Jis augina „tėvinius“ pulkus – iš sudėtų kiaušinių perinami mėsinių veislių viščiukai, jie auginami, skerdžiami, ir galop žaliava tiekiama gamybai. Visose šiose grandyse įmonė užtikrina produktų saugą ir aukščiausią kokybę.
Tai ypač svarbi žinia vartotojams, todėl jiems patariama perkant šviežios vištienos produktus atkreipti dėmesį ir į gamintoją, ir į produkto kilmės šalį.
Kartu svarbu atkreipti dėmesį ir į produkto etiketėje nurodytą tinkamumo vartoti terminą, ir į tai, ar pakuotė nėra pažeista, ar produkto išvaizda nepakitusi.
„Lietuvoje užaugintų broilerių paukštiena ir jos produktai visada yra patys šviežiausi. Mūsų įmonės ne tik griežtai laikosi maisto saugos standartų, bet ir kiekvienos iš jų kokybės kontrolės specialistai nuolat kontroliuoja visą gamybos procesą.
Tai daro ir VMVT specialistai, nuolat atvykstantys į įmones“, – sakė I.Laginauskienė.
 

Skaičiai ir faktai
• ES yra nustačiusi griežtas paukštienos ženklinimo taisykles. Jos numato, kad etiketėje turi būti nurodyta valstybė – ES narė arba trečioji šalis, kurioje paskutinėje paukštis augintas mažiausiai mėnesį, ir šalis, kurioje paukštis paskerstas.
• Produkto etiketėje taip pat būna nurodytas partijos kodas, pagal kurį vėliau nustatoma, iš kur vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigai tiekiama paukštiena.
• Vis dėlto dar dažnai pasitaiko mėsos kilmės klastojimo atvejų, todėl rekomenduojama rinktis gerai žinomų gamintojų produktus, ypač tų, kurie patys ir paukščius augina, ir gamina paukštienos produktus.
• Pasak ekspertų, Lietuvoje auginama ir parduodama produkcija yra saugi vartoti, – gaminiams taikomi aukščiausi ES saugos ir kokybės reikalavimai.
• VMVT, kasmet vykdydama antibiotikų ir kitokių medžiagų liekanų paukštienoje ir kitokiuose gyvūninės kilmės produktuose stebėseną, suplanuoja ištirti skirtingą mėginių skaičių. Jis priklauso nuo praėjusiais metais pagamintos produkcijos kiekio.
• Pavyzdžiui, 2015 metais Lietuvoje buvo pagaminta 78 641 tona paukštienos. Vienas mėginys imamas 200 tonų produkcijos, tad užpernai buvo ištirti 347 mėginiai.
• 2016-aisiais išaugus paukštienos gamybai buvo ištirti 393 mėginiai. 2017 metais jų ketinama ištirti 420 – pirmąjį ketvirtį jau ištirti 79 mėginiai, nė viename jų antibiotikų nerasta.

 

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.